Naują kadenciją pradėję dvigubai didesnėmis algomis, valdantieji rūpestingai išsaugojo seniai kritikuotą įvairių gėrybių šaltinį – Seimo sandėlį, kuriame įvairių suvenyrų ir gardumynų pavidalu trykšta stebuklingas šaltinis.
Tiesa, pasisemti tų gėrybių šiaip jau negalima – būtina susimokėti. Tik štai tam lėšų savo kišenėse ieškoti nereikia. Sumokėti už prekes galima dosniai atseikėjamomis kanceliarinėmis išlaidomis. Seimo statute įtvirtinta, jog kas mėnesį kiekvienam Seimo nariui su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti skiriama 0,8 VMDU – šiuo metu tai siekia maždaug per 1,7 tūkst. eurų. Ne kiekvienas mūsų tokią algą į rankas per mėnesį gauna, o čia prašom – valstybė apmoka tai, kas gali būti prilyginta veiklai. O prilyginta gali būti labai daug kas.
Valstybė sumoka ne tik už gerai uždirbančių politikų keliones į Seimą, kur galima pavalgyti pigiau, nei mieste, bet ir visokius šūdniekius, kurie reikalingi, ko gero, tik patiems politikams.
Šiomis dienomis portalas DELFI paskelbė, kad nuo metų pradžios iki gruodžio parlamentarai iš Seimo sandėlio įsigijo reprezentacinių prekių, t. y. įvairių suvenyrų daugiau kaip už trečdalį milijono eurų, o tokių Seimo simbolika pažymėtų niekniekių neėmė tik mažiau nei dešimt parlamentarų. Užtat kai kurie ten „kelią pramynė kaip reikiant“, – rašo portalas.
Paskelbtas ir didžiausių švaistūnų dešimtukas, kuriame – net septyni socialdemokratai. Gal ir nerašytume apie tai, jei tame dešimtuke nemirgėtų ir mūsiškėje Deltuvos pietinėje rinkimų apygardoje į Seimą išrinktos Lietuvos socialdemokratų partijos narės Indrės Kižienės pavardė. Tiek ji, tiek kiti jos partiečiai ir šios frakcijos nariai – jaunieji bebriukai, kurie tada piktinosi viską tempiančiais senaisiais partiečiais ir žadėjo iš pagrindų pakeisti politinę kultūrą.
Suskaičiuota, kad į dešimtuką patekusi Indrė Kižienė nuo metų pradžios iki gruodžio mėnesio, t. y. per vienuolika mėnesių, iš Seimo sandėlio „nusipirko“ reprezentacinių prekių, kurių vertė – 6157 eurai 50 ct. Juk yra už ją balsavusių rinkėjų, kurie per metus negauna tiek pensijos ar pašalpų.
Tikėtina, kad per šį paskutinį mėnesį suma dar padidėjo, juk šventinis laikotarpis reikalauja daugiau dovanėlių, kurias taip patogu apmokėti valstybės skiriamomis lėšomis. Nepanaudojus, jos grįs į biudžetą ir neduokdie paskui pavirs kokia šventine premija Seimo valytojai ar atnaujintu kompiuteriu Seimo kanceliarijai! Juk pinigėlius pro pirštus veltui praleidęs Seimo narys tris naktis bluosto nesudės.
Tikrai neblogai, kai su maišu dovanų galima aplankyti visus giminaičius, kurie, tiesą sakant, irgi yra Seimo rinkėjai. Seimo sandėlis – tarsi šventinės Kalėdų senio dirbtuvėlės, kur elfai Seimo simbolika dabina įvairiausius niekučius. O per šventes aplankius saviškius, kiekvieną jų pačiam neišlaidaujant galima pamaloninti iš Seimo nario rankų įteikta gertuve, puodeliu ar šratinuku, vaikams paberti saują saldainių, kad nuo mažų dienų pajustų, koks tas „Seimo pieno“ skonis.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
