
Galimai socialdemokratų ir juos už virvutės vedžiojančių žemaitaitininkų balsais Seimas paskyrė Julių Sabatauską Konstitucinio Teismo teisėju.
Tačiau teisėjo mantija su regalijomis dar pakabės spintoje – pareigos bus pradėtos eiti kitų metų kovą. Aišku, jei iki to laiko pats Konstitucinis teismas nepasakys, jog paspirtukininkų reikalų prievaizdą Sabatauską skirti į šias pareigas nebuvo teisinių prielaidų. Užimti šio teismo teisėjo pareigoms nepakanka teisinio išsilavinimo. Sabatauskas, kad ir neakivaizdiniu būdu baigęs aukštojo mokslo diplomų kepykla savo laiku laikytą M. Riomerio universitetą, nėra nė dienos ėjęs teisininko pareigų ir vargu ar turi tokio darbo patirties. Nekvestionuodami jo teisininko diplomo, šio paskyrimo oponentai vis dėlto pasigenda 10 metų teisinės praktikos patirties. Tuo tarpu socdemai įrodinėja, jog darbas Seime kaip tik ir yra toks. Vadovaujantis jų logika, Seime dirba 141 teisininkas, nors dalis Seimo narių, pavyzdžiui – žemaitaitininkas Puchovičius, tėra baigę vidurinę mokyklą ar proftechninę, kaip, sakykime, yra buvę mūsų apygardoje išrinkto Čimbaro atveju.
Gal vertėtų parengti įstatymą, kad ketveri metai Seime prilyginami bakalauro studijoms ir vainikuojami aukštą teisininko kvalifikaciją įrodančiam diplomui. Dvi kadencijos – tai jau teisės magistras ir doktorantas, trys kadencijos – teisės mokslų daktaras. O paskui jau būtų galima skelbti tapus teisės akademiku, kaip Sabatausko atveju.
Sabatausko tinkamumą dirbti šiame teisme bendrapartiečiai sustiprina faktu, kad šis politinis veikėjas 2004 metais Konstituciniame Teisme atstovavo Seimui byloje prieš tuometį Prezidentą Paksą – dabartinio koalicijos partnerio Žemaitaičio bendražygį, duondavį ir mokytoją, mat vėliau ketveriems metams iš jo perėmė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigas. Ryškėja dar vienas dabartinių valdančiųjų formuojamos teisinės praktikos akcentas: kiekvienas mūsų, sakykime, liudijęs teisme, gali pretenduoti į teisėjo pareigas, mat jau yra kvalifikuotai susipažinęs su teismo darbu.
Už tai, kad Sabatauskas 7 metus būtų konstitucinio teismo teisėjas, pasisakė 64 Seimo nariai iš užsiregistravusių 123. Kas tokie balsavo už – kaip ir neaišku, mat balsavimas už kandidatą į Konstitucinio teismo teisėjo pareigas buvo slaptas. Tačiau neabejojama, kad už Sabatauską išsirikiavę vieninga kolona nubalsavo Seimo socialdemokratai. Tarp jų, ko gero, buvo ir Deltuvos pietinėje apygardoje dalies širvintiškių į Seimą išrinkta Indrė Kižienė, neseniai samprotavusi bulvarinei TV laidai, kad Seimo rūbinėje neva dingusį vienos politikės paltą kažkas galbūt išsinešė … prabangiame rankinuke (!).
Vadovaujantis socdemų logika, Indrė Kižienė irgi teisininkė, juk darbuojasi teisėkūros srityje ir net žiniasklaidininkams kelia kriminalines versijas, kurios kada nors bus analizuojamos Policijos akademijoje tarp įgyvendintų vagysčių metodų. Pasvarstykime: gal ir Luvrą apiplėšę vagys pavogtas imperatoriaus Napoleono III žmonos brangenybes išsinešė prabangiame rankinuke.
Patekusi į Seimą, kažkada skurstantiems kaimiečiams kruopas galimai dalijusi socialdemokratė Kižienė pagal socialdemokratų logiką jau metus aktyviai kaupia teisininkės patirtį: kuria įstatymus, juos priima. Ji irgi registravosi balsavimui dėl Sabatausko tinkamumo dirbti Konstituciniame teisme. Kaip dabar madinga sakyti, galimai ir balsavo už jį.
Seimo opozicija jau pareiškė, kad kreipsis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar Sabatausko kandidatūra atitiko teisėjui keliamus reikalavimus. Jei šio išvada bus nenaudinga Sabatauskui, Kižienei nereikės teisintis dėl asmeniškai priimto antikonstitucinio sprendimo. Kadangi balsavimas, kaip minėta, buvo slaptas, ji galės teigti, kad buvo tarp tų 46, kurie balsavo prieš. Ar bent tarp tų 10, kurie susilaikė. Ar tarp tų 3, kurie registravosi, bet nebalsavo. Čia kaip ir istorijoje apie pirmąjį porevoliucinį „subotniką“, kai bėgant laikui atsirado dešimtys talkininkų, esą nešusių rąstą kartu su Leninu.
Tik reikšminga socialdemokrate tapusios Leiputės buvusiai patarėjai Indrei Kižienei nepavyks išsiginti dėl kitų jos rezonansinių balsavimų. Balsavimo protokolas įrodo, kad jos balsai prisidėjo, kad būtų priimtos čekutininkams naudingos Baudžiamojo kodekso pataisos, o paskui atmestas ir Prezidento veto dėl jų. Prie to, kad tokios pataisos atsirastų daug prisidėjo jau minėtas kvalifikuotas teisininkas Julius Sabatauskas, 25 metus dirbantis Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir ilgai jam vadovaujantis.
Tai pažymėjęs Seimo pirmininkas Olekas kažkodėl nutylėjo, kad profesionalusis jo kolega daugiau kaip du dešimtmečius neįžvelgė, jog piktnaudžiaujantiems valdininkams atsakomybę reguliuojantis įstatymas esą yra neteisingas. Gal dėl to, kad įžvalga atsirado, kai į Seimą pateko grupė partiečių ir koalicijos partnerių, įsipainiojusių į nešvarias čekučių istorijas. Jei išgelbėjom Kižienės buvusį kolegą Ukmergės rajono taryboje Dudėną, išgelbėsim ir kitus vagišius. Tegul ir toliau vagia, tik ne daugiau kaip po 20 tūkstančių. Reikia sąžinės turėti, draugai!
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.





















