Komentaras
Prieš Jonines atsistatydino vos 9 mėnesius išdirbusi Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė. Antrasis socialdemokratų kūdikis neišgyveno, tad puoselėtas viltis teks įgyvendinti iš eilinės Jonavos savivaldybės į Vyriausybę pasirengusiam žengti Mindaugui Sinkevičiui. Sakoma, kad „trečias kartas nemeluoja“, bet žinomas ir šio pasakymo tęsinys – „o ketvirtas garantuoja“.
Paaiškėjo, kad ambicingas politikas iš periferijos, kurį mūsuose rinkta Seimo narė Indrė Kižienė saldžiai pavadino „jaunu Brazausku“, vis dar priklausomas nuo tėvo. Jonavos meras prisipažino, kad tėvas jam padėjo apmokėti advokato išlaidas byloje dėl vadinamųjų čekiukų. Rimantą Sinkevičių yra pasmerkęs socialdemokratų patriarchas Algirdas Brazauskas, kurio vardą Kižienė dabar klijuoja Sinkevičiaus atžalai. Mažai kas pamena, kad 2010 metais Seimo nariai koridoriuose pastebėjo svirduliuojantį Rimantą Sinkevičių, nuo kurio jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Politikas užsirakino savo kabinete, kuriame žurnalistai vaizdo kamera užfiksavo 3 tuščius viskio ir vieną degtinės butelius. Vėliau tėvas vaikščiojo po Seimo kabinetus, vengdamas žurnalistų ir neigdamas, kad vartojo alkoholį. Kolegos elgesį svarstė Seimo LSDP frakcija.
Rimantas Sinkevičius buvo tarp vadinamųjų „bebrų“, kurie paliko socialdemokratų partiją išmetimo išvakarėse. Tad būtų labai keista, jei suaugusiam sūnui padedantis spręsti finansines problemas tėvas padės ir vadovaujant Vyriausybei, kurią suformavo juo atsikratyti bandžiusi partija.
„Čekučiais“ įsigyto televizoriaus skandale nuskambėjusio Mindaugo Sinkevičiaus metamorfozė iš vikšro į drugelį lyg ir žada daugiau pokyčių Lietuvos gyvenime. Žinia juk, kad kiekvienas karjeristas stengiasi aplink save suburti bendraminčių ir sekėjų komandą. Kad jaunimas socialdemokratų partijoje ima valdžią, galima matyti pagal partijos veteranus, sparčiai nykstančius iš ekranų. Anuomet nuolat šmėkščiojęs Sysas tapo retu svečiu, iki nuospaudų nebevardijami Budbergytė, Sabatauskas, netgi Oleko likimu buvo suabejota prieš socialdemokratų suvažiavimą–konferenciją–pasitarimą–pritarimą. Kalbant apie tai, kad Ruginienei, ko gero, teks išsikraustyti iš Turniškių, bandyta įsivaizduoti ją sėdint ir Seimo pirmininkės kėdėje. Jei vadovavo Vyriausybei su keliolika ministerijų, negi nesugebės vadovauti Seimui, kuriame nė pusantro šimto parlamentarų?
Tokias spėliones skatino ir prieš suvažiavimą išsiskyrusios Sinkevičiaus ir Oleko vizijos, kažkuo panašios į Trockio ir Stalino politinę priešpriešą. Olekas nematė nieko blogo koalicijoje su „Nemuno aušra“, Sinkevičius neslėpė, kad jai bus padėtas taškas.
Šiame vizijų ringe neliko nepastebėta ir Deltuvos pietinėje apygardoje išrinkta Seimo narė Indrė Kižienė.
Kaip prieš apsisprendimą rašė ELTA, Lietuvos socialdemokratų partijai ketinant diskutuoti dėl tolesnio valdančiosios daugumos darbo, dalis šios partijos valdybos narių svarstė, kad koalicijos sudėtis neturėtų keistis. Pastarieji antrino Seimo pirmininko Juozo Oleko teiginiams, kad valdantiesiems priimant sprendimus ir tęsiant suplanuotus darbus, pokyčiams koalicijos sudėtyje nėra poreikio. Pasirodo, Indrė Kižienė pagal požiūrį priskirtina dabar jau pralaimėjusiems „olekistams“.
O tada ji ELTAI teigė: „Aš likčiau prie Juozo Oleko pasisakymo ir palaikyčiau jo išsakytą mintį, kad liktume dabartinėje koalicijos sudėtyje“, – ir akcentavo: – Esu ir Ukmergės skyriaus pirmininkė, turėjau praeitą trečiadienį tarybos posėdį, kuriame yra 17 žmonių. Lygiai taip pat vieningai buvo pritarta, jeigu reikėtų balsuoti – (palaikytume – ELTA) šią koalicijos sudėtį, kokia yra dabar“.
Išvakarėse dar buvo sunku prognozuoti, kokį sprendimą socialdemokratai priims šeštadienį, tačiau Indrė Kižienė, kaip pažymėjo ELTA, manė, „jog didesnė dalis partijos narių palaikys siūlymą tęsti darbus dabartine koalicijos sudėtimi“.
„Kokios šeštadienį nuotaikos bus ir kitų skyrių pirmininkai, kokią žinutę perduos iš savo skyrių – galima tik nuspėti. Bendraujant neoficialiai, yra įvairių pasisakymų. Tačiau, mano galva, didesnė dalis yra tokia, kad palaikyti dabartinę koalicijos sudėtį“, – svarstė socialdemokratė ir ELTAI aiškino, kad koalicijos keitimas ir Vyriausybės pasikeitimas, ir koalicijos sutarties, programos perrašymas neišeitų visuomenei į naudą. „Tokie pasvarstymai eina prie to, kad likti šioje koalicinėje sudėtyje, kokia yra dabar“, – pridūrė Indrė Kižienė.
Pasirodo, iš Orintos Leiputės patarėjų karjerą į Seimo narius padariusi ukmergiškė katastrofiškai prašovė, palaikiusi Oleką. Stalino laikais Trockio rėmėjai vienas po kito buvo nušalinti nuo valdžios ir sudoroti. Kižienė, aišku, gali džiaugtis, kad dabar ne 1937–ieji, o Lietuva – ne Sovdepija.
O gal ukmergiškė ir suprato, ką padariusi. Jau po savaitės ją buvo galima matyti stovint ant scenos arti Mindaugo Sinkevičiaus ir traukiant naująjį socdemų raudonosios Rožės karalystės himną. Juk būtų netikėta, jei Sinkevičiaus komandos žmogumi laikomos socialdemokratų frakcijos seniūnės Leiputės ginklanešė būtų kitoje stovykloje. Tik štai to, kas parašyta, kirviu neiškaposi. Ar neprisimins Sinkevičius ją abejojus naujojo partijos karaliaus teisumu?
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
