Seimas leido pačiam Viešpačiui nuspręsti, kokiuose rajonuose išliks ligoninės

Beveik neliko vilčių, kad pavyks išsaugoti Širvintų ligoninę.

Kiek daugiau nei prieš metus rajoninių ligoninių vadovai, susitikę su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos turimą regioninės gydymo įstaigų struktūros viziją. O ji buvo tokia: stengiantis optimizuoti finansus, ligoninėse esantys skyriai ir toliau po truputį bus uždaromi, kol liks tik slaugos ir skubios pagalbos paslaugos. Toks formatas buvo numatytas daugeliui provincijos ligoninių ir reiškė vieną: Lietuvos provincijoje ligoninės po truputį tiesiog išnyks.

Antrindamas dėl šios pertvarkos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas tada užsiminė, kad iki 2020-ųjų Lietuvoje gali nelikti 10-15 rajonų ligoninių, kurios pernai turėjo 361 tūkst. eurų nuostolių, o šiais, 2018 metais, kaip buvo prognozuota, jų nuostoliai sudarys 2,8 mln. eurų.

Žiniasklaida šią prognozę dėl ligoninių uždarymo pavadino drastiška. Rajonų gydymo įstaigų vadovai ragino įvertinti reformos padarinius ir sustabdyti volą, važiuojantį per provinciją, tačiau jų niekas nesiklausė nei tada, nei dabar. Viešai prabilta, kad susidaro įspūdis, jog „nematomi režisieriai“ bet kokia kaina nori prastumti savo viziją, o nė viena žmonių išrinkta valdžia nepajėgia pasipriešinti sveikatos apsaugos sistemą griaunančiai jėgai.

Prabėgo metai, ir dabar jau kalbama, kad pagal dabartinį planą turėtų būti uždaryta jau 20-30 ligoninių. Dvigubai daugiau, nei kalbėta pernai gegužę! Jei per metus ketinamų uždaryti ligoninių skaičius padvigubėjo, tai kas bus dar po penkerių metų? Negi „nematomų režisierių“ planus tenkinančios ligoninės liks tik Vilniuje, Kaune ir dar keliuose miestuose? Kaip būdavo „prie caro Nikolaškos“?

Šeštadienį Seimas antru balsavimu patvirtino gydymo įstaigų reformą ir leido dėl ligoninių tinklo spręsti ministrui. Pirmu balsavimu pataisos nebuvo priimtos, nes neįsiregistravo reikiamas skaičius parlamentarų, bet paskui Aurelijui Verygai paprašius, buvo balsuojama dar kartą. Užsiregistravo 71 Seimo narys, nors balsavo tik 70, iš jų 59 – už pataisas. Ministrui suteikta teisė tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų prioriteto tvarka bus sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis. Nepatekusioms į „išrinktųjų“ sarašą ligoninėms neliks kitos išeities, kaip užsidaryti.

Tai mirties nuosprendis daugelio rajonų ligoninėms. Tik du Seimo nariai balsavo prieš tokį Seimo sprendimą. Mūsų žiniomis, vienas jų – Molėtų-Širvintų apygardoje mūsų rajono gyventojų į Seimą išrinktas LSDD frakcijos narys Petras Čimbaras.

Stebina tai, kad galbūt pirmą kartą susiduriame su tikrai neeiline situacija, kai ministrui, lyg Viešpačiui, suteiktos plačios galios pačiam vienam nuspręsti nacionalinės svarbos dalyką. Juk dabar nuo vietos savivaldybių, kurių yra valdomos rajoninės ligoninės, niekas nebepriklauso. Gali sau, sakykime, Pinskuvienė šokinėti su visa valdančiąja dauguma, gali taryba balsuoti ir nuspręsti kaip tik nori, gali kovoti – nieko nebepakeisi. 2019 metų sausio 2 dieną ministras pasirašys įsakymą, kurios ligoninės jam patinka, ir viskas. Akivaizdu, kad esame per maži, neturime tiek pacientų ir medikų, kad atitiktume numatytus kriterijus. Tas pats, panašu, laukia ir Molėtų ligoninės.

Ar įmanoma per likusį laiką įtikinti ministrą pakeisti savo nuomonę? Vargu. Kiek jau kartų rajono vadovai bandė su ministru aptarti Širvintų ligoninės perspektyvas, kvietėsi į svečius, visos pastangos atsimušdavo lyg į abejingumo sieną. Ministerija vis nukeldavo jau sutartas apsilankymo datas, tarsi taip duodama suprasti, kad šiai ligoninei ministro tinkle vietos nėra numatyta. Ir tik gegužę vykusiame Širvintų rajono savivaldybės tarybos posėdyje nusprendus nesvarstyti klausimo dėl VšĮ Širvintų ligoninės reorganizavimo, birželio 4-ąją įvyko ilgai siektas susitikimas. Ministrui pagaliau buvo pristatytos Širvintų ligoninės problemos, kurias išsprendus įstaigą galima būtų išlaikyti be jungimo su kitomis. Kaip buvo galima suprasti iš santūraus Savivaldybės pranešimo apie šį susitikimą, Širvintų ligoninės likimas A. Verygos nesudomino.

Kalbant apie ligoninėsproblemas, ne kartą teko girdėti skaitytojų nusistebėjimą:

– Rajono taryboje turime du „valstiečių“ atstovus, kurių vienas – Vytas Šimonėlis – dažnai demonstruoja stulbinantį aktyvumą, įvairiose instancijose keldamas esamas ar tariamas rajono problemas. Kadangi sveikatos apsaugos ministras yra deleguotas šios partijos, vietos „valstiečiai“ irgi turėtų prisiimti visą atsakomybę už jų partijos vykdomą politiką. Kodėl nesimato bent kokio Šimonėlio ar gydytojos Šiukštienės įdirbio savo rajono labui? – gūžčiojo pečiais pašnekovai.

Sveikatos ministro palaikomus kriterijus, kuriuos turėtų atitikti ligoninės, kritikuoja Investuotojų forumas. Numatyta, kad įstaigos privalės turėti paslaugų teikimo patirties, atitinkamą gydytojų etatų skaičių, suteikti per metus atitinkamą paslaugų kiekį, užtikrinti teikiamų paslaugų kompleksiškumą ir pan. Paradoksas, bet tokių kriterijų gali neatitikti net specializuotos, tačiau nedidelės gydymo įstaigos, turinčios „per mažai“ gydytojų ar mažiau, nei bus nustatyta, pacientų. Tai ką tada kalbėti apie mažas ligonines, tokias kaip Širvintų? Galima net neabejoti, kad jos tiesiog bus atiduotos „praryti“ didesnėms ligoninėms, kurios iš to gal net išpeš naudos – pavyzdžiui, atlaisvins savo turimas lovas, į provinciją perkeldamos nepelningas paslaugas ir mažiau „įdomius“ pacientus. Toliau sveikti, reabilituotis, o gal – tiesiog čia numirti. Tokiu atveju savo rajone turėtume ne ligoninę, o lavoninę.

Gintaras Bielskis