Kartais gyvenimo kelias vingiuoja netikėtomis kryptimis, tačiau pašaukimas galiausiai vis tiek pasiveja. Taip nutiko ir VšĮ „Širvintų rajono savivaldybės sveikatos priežiūros centro“ Vidaus ligų skyriaus gydytojai Agnei Andruškienei. Baigusi medicinos studijas, ji kuriam laikui atidėjo baltą gydytojos chalatą į šalį ir pasinėrė į kūrybinį pasaulį – tapė paveikslus, ieškojo savęs mene. Vis dėlto šiandien ji vėl sugrįžusi ten, kur, regis, ir buvo jos tikroji vieta – prie pacientų, diagnozių ir kasdienio rūpesčio žmogaus sveikata.
Širvintų ligoninėje dirbanti gydytoja Agnė Andruškienė maloniai sutiko pasidalyti mintimis apie netradicinį profesinį kelią, sugrįžimą į mediciną ir šiandienos mediko kasdienybę.
Dar ankstyvoje jaunystėje Agnė jautė stiprų norą padėti kitiems. Medicina jai niekada nebuvo atsitiktinis pasirinkimas ar aplinkybių nulemtas sprendimas – tai buvo sąmoningas kelias, lydimas vidinio pašaukimo. Studijos ir pasirinkta profesija atrodė natūralus gyvenimo tęsinys, vedantis į prasmingą darbą su žmonėmis.
Vis dėlto, kaip dažnai nutinka gyvenime, kelias trumpam pasuko kita kryptimi. Baigusi medicinos studijas, Agnė kuriam laikui atsitraukė nuo gydytojos darbo. Šis sprendimas nebuvo staigus ar netikėtas – jį lėmė tiek asmeninės aplinkybės, tiek natūralus poreikis sustoti. Tuo metu ji augino du mažus vaikus, todėl gyvenimo tempas sulėtėjo, o prioritetai persidėliojo. Šis laikotarpis tapo svarbia jos gyvenimo dalimi, kupina ne tik rūpesčio šeima, bet ir vidinių paieškų.
Būtent tada į jos gyvenimą stipriau atėjo menas. Tapyba tapo ne tik hobiu, bet ir saviraiškos forma, leidusia išreikšti tai, ko kartais neįmanoma pasakyti žodžiais. Tai buvo tylos, susikaupimo ir vidinio balanso erdvė. Per spalvas ir potėpius ji galėjo jausti, apmąstyti, sustoti. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu medicina niekur nedingo – ryšys su ja išliko gyvas. Agnė konsultuodavo žmones sveikatos klausimais, dalijosi savo žiniomis, todėl profesinė tapatybė niekada visiškai neišnyko. „Labai vertinu ir bendradarbiavimą su buvusiais bendrakursiais, kurie šiandien yra skirtingų specialybių gydytojai – tai leidžia augti, dalintis patirtimi ir jausti stiprią profesinę bendrystę“, – pažymėjo pašnekovė.
Sugrįžimas į mediciną atėjo natūraliai. Tai nebuvo dramatiškas lūžis ar sudėtingas sprendimas – greičiau tylus suvokimas, kad laikas grįžti. Pasak pačios gydytojos, tai buvo labai geras jausmas – tarsi sugrįžimas į savo vietą. Nors po pertraukos visada tenka iš naujo prisitaikyti prie profesinės aplinkos, Agnė šį etapą įveikė sklandžiai. Šiandien ji dirba VšĮ „Širvintų rajono savivaldybės sveikatos priežiūros centro“ Vidaus ligų skyriuje, kur kasdien susiduria su įvairiais iššūkiais, reikalaujančiais ne tik žinių, bet ir žmogiško jautrumo.
Dirbant intensyvų ir atsakingą darbą, itin svarbu pasirūpinti ir savo emocine savijauta. Gydytoja Agnė stengiasi išlaikyti vidinį balansą, o tapyba ir šiandien išlieka svarbia jos gyvenimo dalimi. Nors laiko kūrybai ne visada daug, ji randa akimirkų, kai gali paimti teptuką ir pasinerti į spalvų pasaulį. Tai tampa savotiška atsvara medicinos kasdienybei – būdu atsitraukti, pailsėti ir sugrįžti į save.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
