
Praėjusią savaitę Higienos institutas parengė 2025 metų aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kurioje pateikiami rodikliai, aktualūs, vertinant Lietuvos gyventojų sveikatą ir jų gyvenamąją aplinką.
Ataskaitoje yra įdomių rodiklių. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad 2024 metais gimęs berniukas vidutiniškai gyvens 73,02 metus, mergaitė – 81,64 metus. Pernai 20 metų sulaukęs vyras vidutiniškai gyvens dar 53,47 metus, moteris – 62,08 metus. Garbingą 50 metų jubiliejų atšventusio vyro vidutiniškai dar laukia 26,05 gyvenimo metai, moters – 33,38 metais. Atsakymų galima rasti ir į klausimus, ar verta kaupti pensijai. Štai 2024 metais 65 metų sulaukęs vyras pagal prognozę vidutiniškai dar gyvens 15,37 metų, moteris – 20,33 metų.
Sulaukus garbaus amžiaus, gyvenimas nesibaigia. Prognozuojama, kad pernai 85–ąjį gimtadienį atšventęs vyras vidutiniškai dar gyvens 5,40 metus, moteris – 6,39 metus.
Įdomus galėtų būti rodiklis, kažkiek susijęs su kasmet kylančia grėsme susirgti erkiniu encefalitu. Per 20 metų sergamumas erkiniu encefalitu išaugo beveik 4 kartus, o Laimo liga – daugiau kaip 13 kartų. Ištirta, kad 2024 metais nuėjus 1 km buvo tikimybė sutikti apytiksliai 20 alkanų erkių, kai 2018 metais – 14.
Ataskaitoje pateikiamas ir alkoholinių gėrimų suvartojimo, tenkančio vienam gyventojui, rodiklis. Pagal ataskaitą, alkoholiniai gėrimais laikomi gėrimai, kuriuose etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento). Perskaičiavus į absoliučius (100 proc.) alkoholio litrus, kiekvienas 15 metų sulaukęs Lietuvos gyventojas pernai išgėrė 10,2 litro „šimtaprocentinio“ spirito, o tai – maždaug 3 arbatiniai šaukšteliai (po 1,25 ml) per dieną.
Geras signalas tas, kad priartėjome prie 2000–ųjų, kai šiame amžiuje buvo užfiksuotas mažiausias absoliutaus alkoholio suvartojimas – 9,7 litro kiekvienam Lietuvos gyventojui, sulaukusiam 15 metų.
Galima apgailestauti, kad ataskaitoje maža rodiklių pagal šalies savivaldybes, taigi negalime palyginti, kokia situacija buvo pas mus, lyginant su kitais. Išimtis – gyventojų, kurių nuotekos tvarkomos pagal teisės aktų reikalavimus, dalis aglomeracijose. Kaip aiškinama, aglomeracija yra kelių susijungusių miestų ir gyvenviečių grupė, kuriuos vienija glaudūs ryšiai: ekonominiai, kultūriniai, buitiniai ir transporto. Tokios aglomeracijos centre dažniausiai yra didelis, stiprus miestas (branduolys), o jį supantys miesteliai tampa jo priemiesčiais. Logiška būtų manyti, kad Širvintų aglomeracija yra Širvintų miestas su jį supančiais Širvintų, Kabaldos, Kalnalaukio, Širvintėlių kaimais.
Kaip nurodoma ataskaitoje, 2024 metais Širvintų aglomeracijoje suskaičiuoti 6828 namų ūkiai, iš jų 6775 prijungti prie bendros nuotekų tvarkymo sistemos, o tai sudaro 99,22 proc. Esą neprijungti tik 53 namai.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.






























