Dariaus ir Girėno tiltas. Bet ne vienintelis…

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje vien valstybinės reikšmės keliuose buvo 1233 tiltai, 275 viadukai ir 7 estakados, iš jų 1416 statinių buvo gelžbetoninių, 96 – plieniniai, o 3 – mediniai. Bendras šių tiltų ilgis sudarė beveik 56 km, taigi juos sujungus į vieną eilę būtų galima nutesti tiltą nuo Širvintų iki Vilniaus ir dar šiek tiek toliau.

Tiesos dėlei, šalyje buvo gerokai daugiau tiltų, valdomų ne tik Lietuvos kelių direkcijos. Naujausių duomenų rasti nepavyko, o štai prieš gerą dešimtmetį, 2007-aisiais, mūsų šalyje (Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis) iš viso buvo 3859 įvairios paskirties tiltai, iš jų 454 – geležinkelio. Tada apie pusę visų tiltų (1812) valdė savivaldybės, 71 – kitos žinybos.

Per pastaruosius 5 metus Lietuvoje buvo pastatyta 40 tiltų.

Jei reikėtų pasirinkti tik vieną tiltą, kuris šioje kategorijoje reprezentuotų Širvintų rajoną, ko gero, pasirinkimas tektų daugiau nei prieš 80 metų Čiobiškyje pastatytam S. Dariaus ir S. Girėno tiltui. Šis tiltas per Musės upę buvo pradėtas statyti 1933 metų liepą, o baigtas 1934-ųjų pavasarį bei iškilmingai atidarytas tų metų liepos 22-ąją.

Tilto statybos darbus vykdė Ukmergės apskrities valdyba, rangovais pasamdžiusi J. Lujaną ir D. Chenkiną. Tiltą statė apie 50 darbininkų iš Čiobiškio miestelio ir aplinkinių kaimų. Per iškilmingą atidarymą tiltas buvo pavadintas lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu.

Dariaus ir Girėno tiltas per Musę. (kvr.kpd.lt nuotr.)

Dariaus ir Girėno tiltas per Musę. (kvr.kpd.lt nuotr.)

Deklaruojamas tilto ilgis – 28,2 m, bendras plotis – 6,6 m, važiuojamosios dalies plotis – 5,5 m, plotis tarp arkų – 5,9 m, aukštis nuo vidutinio vandens horizonto – 5,8 m, keliamoji galia – 13 t.

Nors gali pasirodyti, kad šis tiltas buvo surinktas iš gekžbetoninių konstrukcijų, didelė tikimybė, kad buvo visai kitaip. Pats Čiobiškio tiltas nėra unikalus, jo konstrukcija būdinga tuo metu Lietuvoje ir kitose šalyse statytiems tiltams. Kaip galima įsitikinti iš aptinkamų to meto nuotraukų, iš pradžių būdavo pagaminamas medinis tilto karkasas, sumontuojamos metalinės konstrukcijos, o tada gaminys užliejamas betonu. Būtent taip 1927-aisiais buvo statomas analogiškas Pasvalio tiltas, tiesa, turintis daugiau arkų.

Statomas analogiškas (tik kelių arkų) tiltas Pasvalyje (miestai.net nuotr.)

Statomas analogiškas (tik kelių arkų) tiltas Pasvalyje (miestai.net nuotr.)

Čiobiškio tiltas nebuvo vienintelis, pavadintas narsių Atlanto nugalėtojų garbei. 1929 metais Viktoro Reklaičio buvo suprojektuotas ir tų pačių metų lapkričio 1-ąją pastatytas tiltas per Mūšą Saločiuose (dabartinaime Pasvalio rajone). Jis irgi tebenaudojamas iki šių dienų. Atidarytas 1930-ųjų pavasarį. Nuo 1933 metų šis tiltas vadinamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardu.

Tiesa, šis tiltas į „čiobiškietį“ visai nepanašus. Jis buvo dalimis atvežtas iš Kauno, statybai panaudotos dvi santvaros iš 1928 metų balandžio 1 dieną sugriuvusio Kauno Panemunės tilto, o trečioji buvo pagaminta.

S. Dariaus ir S. Girėno vardu pavadintas tiltas panašiu laiku buvo pastatytas ir per Šventąją Dusetose (dabartiniame Zarasų rajone).

Dar vienas Dariaus ir Girėno tiltas 1933 metais buvo pastatytas Paliūniškyje (dabartiniame Panevėžio rajone) per Lėvens upę. Čia tuomet ėjo pagrindinis kelias iš Panevėžio Subačiaus, Kupiškio link. Beveik toje pat vietoje stovėjo 1919 metais Lietuvos kariuomenės savanorių pastatytas medinis tiltas. Pastačius, tiltui suteiktas lakūnų vardas.

Tarpukariu Lietuvoje buvo pastatyta apie 18 km bendro ilgio tiltų maždaug už 20 mln. litų.

Taip sutapo, kad pastačius tiltą per Musę tais pačiais metais buvo išardytos ties Čiobiškiu buvusio tilto per Nerį liekanos. Tą tiltą 1916-aisiais pastatė vokiečiai. Jam apgriuvus, greičiausiai – dėl ledonešių, Lietuvos valdžia nusprendė, kad atnaujinti jo neapsimoka. Nuo tada žmones ir krovinius imti plukdyti iki šiol veikainčiu keltu.

Dariaus ir Girėno tilto per Musę statyba ši veikla mūsų rajono teritorijoje nesibaigė. Kaip 1936-ųjų rugsėjį rašė „Lietuvos aidas“, per penkerius metus Ukmergės apskrityje planuota pastatyti 21 tiltą – 19 medinių ir 2 gelžbetoninius, vieną jų – prie Širvintų. Per Širvintą buvo suplanuotas 34 m ilgio ir 6 m pločio tiltas. Tarp upių, kurias turėjo „apžergti“ mediniai tiltai, paminėtos Kabarkštos ir Širvintos upės. Per pastarąją planuota nutiesti 50 m ilgio ir 5 m pločio medinį tiltą, kurio statybai ketinta skirti 20 tūkst. litų. Jog tai nemenkas statinys galima suprasti iš informacijos, kad kitų medinių tiltų statybai ketinta skirti tik 1-6 tūkst. litų. Na o visų tiltų statyba apskrityje turėjo kainuoti 121 tūkst. litų. Tiems darbams Ukmergės apskrities valdyba dešimčiai metų žadėjo imti 50 tūkst. litų paskolą.

Parengė Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top