Ko gero, pirmuoju žymesniu archeologu reikėtų laikyti grafą Eustachijų Tiškevičių. 1835 m. paskirtas Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininku, jis nuo 1837 metų kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapius ir piliakalnius, rinko etnografinę medžiagą, kolekcionavo senienas.
Ne mažiau žinomas yra bajoras Liudvikas Vladislovas Pranciškus Kondratovičius (Sirokomlė). Žymus vertėjas, publicistas ir poetas, rašęs daugiausia lenkų kalba, keliavo po Lietuvą, tas keliones aprašė, o aprašydamas paminėjo ir kasinėjus. Bent jau Kernavėje, ką jis aprašė savo knygelėje „Iškylos po Lietuvą iš Vilniaus“. Ji buvo išleista 1857 metais.
Iš aprašymo galima sužinoti kasinėjus Aukuro kalno, Mindaugo sosto piliakalnius, tačiau tai tebuvo mėgėjiškas bandymas.
Tais pačiais metais grafas Konstantinas Tiškevičius organizavo mokslinę tiriamąją ekspediciją Nerimi nuo upės ištakų iki santakos su Nemunu. Tyrinėtojas ne tik matavo ir piešė kiekvienos reikšmingesnės Neries apyrubės planus, bet ir rinko medžiagą apie pakrantėse esančius archeologijos paminklus. Surinktą medžiagą grafas paskelbė knygoje „Neris ir jos krantai“, kuri 1871 metais buvo išspausdinta Drezdene. Joje yra pieštų Kernavės vaizdų.
Tikėtina, kad po kažkiek laiko archeologai darbuosis ir Draučių radimvietėje – spalio 18 dieną Kultūros paveldo departamente buvo svarstoma dėl apsaugos suteikimo Pajuodžių senovės gyvenvietei.
Dar 2020 metų gegužę Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos gavo vieno asmens pranešimą, kad Draučių miške ant keliuko buvo aptiktos 2 lipdytų puodų šukės brūkšniuotu paviršiumi ir molio tinko gabalėliai.
Archeologai aplankė nurodytą vietą. Apie radinius pranešęs asmuo parodė vietą, kur buvo rastos šukės ir molio tinko gabalėliai. Jie aptikti nedidelės smėlingos pakilumos įduboje, beveik ant kvartalinių proskynų sankirtos. Artimiausia šiai radimvietei toje pačioje seniūnijoje esanti gyvenamoji vieta būtų Pajuodžių kaimas, todėl adrese jis ir nurodomas.
„Sprendžiant pagal radinius, šioje vietoje yra buvusi senovės gyvenvietė. Kultūros paveldo centro nuomone, šiuo metu šią radimvietę tikslingiausia būtų įrašyti j Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių, o ateityje, atlikus nedidelės apimties žvalgomuosius archeologinius tyrimus, spręsti dėl jos registravimo Kultūros vertybių registre,“ – rašoma Departamento informacijoje apie radimvietę.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 20 d. laikraščio numeryje.
