Paukštininkystės įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Agvika“ jau ne pirmus metus ūkininkams bei žemės ūkio bendrovėms parduoda paukščių mėšlą. Daugelis žemdirbių seniai įsitikino, kad tai nebrangi ir gera trąša, galinti pakeisti rekordines kainų aukštumas pasiekusias mineralines trąšas.
Per metus susidaro tūkstančiai tonų
Paukštyno direktorius Saulius Žilionis teigė, kad paukštynų veikla – naminių paukščių auginimas mėsai. Bet tenka parduoti ir dar vieną šalutinį produktą, kuris, nori ar nenori, atsiranda paukštynuose, – paukščių mėšlą. Jo per metus susidaro apie4,2 tūkst. tonų.
Vištos auginamos ant durpių kraiko, o tai irgi yra geras dalykas, – teigė S. Žilionis. – Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės noriai perka šį durpių ir mėšlo produktą.
Reikėjo pakeisti
Maždaug prieš trejus metus ėmė brangti mineralinės trąšos, todėl jas reikėjo pakeisti kitais dalykais, o artimiausias produktas, kurį rinkoje dar galima įsigyti, yra paukščių mėšlas.
„Jis puikiausiai gali pakeisti mineralines trąšas, yra efektyvus, greitai pradeda veikti, su augalams lengvai prieinamomis medžiagomis, labai gausios sudėties, – vardijo visas gerąsias savybes agronomas A. Jonikaitis. Labiausiai aktualu tai, kad joje matosi sausosios medžiagos, pH, azotas, fosforas ir kalis. Šio paukštyno vienoje tonoje mėšlo yra 19 kg azoto, 9 kg fosforo ir 12 kg kalio. Pagal vadinamuosius protokolus sudarome ir tręšimo žemėlapius – kokių trąšų, kiek ir kur labiausiai jų trūksta.“
Dar A. Jonikaitis pastebėjo, kad kiekvieno paukščių auginimo ciklo metu mėšle būna šiek tiek skirtingi veikliųjų medžiagų kiekiai. Tai nulemia lesalai, lauko temperatūra ir kiti veiksniai.
A. Jonikaičio teigimu, mėšlo naudingumas priklauso ir nuo to, kas paukščiams kreikiama – pjuvenos ar durpės. Kai pH yra 8,4 – labai gerai – nerūgština dirvožemio, o tai labai aktualu. Labai svarbi ir organinių trąšų (mėšlo) mikroflora, kai šalia pagrindinių yra ir daugybė kitų elementų – sieros, mangano ir pan. Jie yra kaip sudėtinė šios trąšos dalis.
Įdomus požiūris
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas, Gyvūnų mitybos katedros vedėjas prof. dr. Rolandas Stankevičius teigė, kad, palyginti su karvių kraiko mėšlu, paukščių mėšlas yra vertingesnė organinė trąša.
„Tai daug maisto medžiagų turinti ir greitai veikianti trąša. Pastaruoju metu yra atsiradęs įdomus požiūris į mėšlą, daug svarstymų ministerijoje, kada galima, o kada ne jį vežti, kaupti, skleisti… Aš sakyčiau, kad kaip tik organinės trąšos, neišskiriant, ar tai paukščių mėšlas, ar karvių, ar kiaulių, yra vertingos ne tik maistine verte – azoto, fosforo, kalio kiekiu, bet naudingos ir ta prasme, kad tai ir humuso šaltinis dirvožemiui. Mėšlas suteikia tam tikro purumo ir drėgmė gali pakilti gerokai aukščiau susidariusiais kapiliarais. Kai dirvožemis būna puresnis, žinoma, ir maisto medžiagos yra geriau įsisavinamos. Tai, kokios yra vertingiausios paukščių išmatos, priklauso ir nuo paukščių rūšies. Teigiama, kad geriausias yravištų mėšlas“, – R. Stankevičius, pastebi, kad tokia trąša turi poveikį ne tik derliaus gausumui, bet ir jo kokybei.
Pasak jo, paukščių mėšlas labai gerai veikia ne tik pasėlių, bet ir pašarinių žolių derlių.
Paukščių mėšlo galima teirautis šiais kontaktais:
UAB,,Agvika“ Direktorius Saulius Žilionis tel.+370 612 94525.
UAB „Agvika“ Antagaluonės paukštynas (Antagaluonės k., Inturkės sen., Molėtų r.), gamybos vadovas Laurynas Baronas, tel. +370 614 83 781.
UAB „Agvika“ Skruzdėlių paukštynas (Skruzdėlių k., Čiobiškio sen., Širvintų r.), gamybos vadovas Vidmantas Petryla, tel. +370 686 67 556.
Parduodamas mėšlas kraunamas į ūkininkų transportą ir sveriamas automobilinėmis svarstyklėmis, esančiomis paukštynuose.
Mėšlo kaina – 25 Eur už toną + PVM
Užs. Nr. 175.
