Savivaldybės meras – tik gyventojų apklausas rengiantis ir regalijas nešiojantis „viščiukų generolas“?

Merai pagal valdančiuosius. Kairėje – meras iki 2023 metų, dešinėje – meras po 2023 metų…

Praėjusios savaitės pradžioje keli politikai žiniasklaidoje pasisakė, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje galėtų būti ir nepratęsta. Tarp manančių, kad prie sienų su Lietuva kilusioms problemoms galima dėti tašką, bent jau kažkuriam laikui, buvo ir Seimo pirmininkė.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad politikai iš neturėjimo ką siūlyti užsiima būtent tokiais dalykais. „Lai būna ta nepaprastoji padėtis, kol fizinė siena su Baltarusija dar neįrengta. Juk niekas nežino, kada migrantų srautai vėl pasuks pas mus,“ – pasakytų dažnas lietuvis, turėdamas galvoje, kad nepaprastosios padėties sąlygos vis tiek neturi didelės įtakos Lietuvai, nes padėtis iš esmės liečia siaurą ruožą prie rytinės šalies sienos. Širvintiškiams taip pat nei šilta, nei šalta, kad yra tokia padėtis.

Tačiau keliama problema dėl nepaprastosios padėties atšaukimo yra sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Galiojant nepaprastosios padėties režimui negalimi Konstitucijos pakeitimai, o be šių pakeitimų tampa migloti 2023 metais visoje šalyje įvyksiantys savivaldos rinkimai. Tam, kad būtų apsispręsta, kaip bus renkami merai, kokios jų teisės ir pan., turi būti keičiami kai kurie teisės aktai, taip pat ir Konstitucija.

Valdantieji lyg ir ramina, kad iki savivaldos rinkimų dar daugiau nei metai, kadangi juos planuojama surengti 2023 metų pavasarį. Iki to laiko, atseit, bus priimti visi būtini teisės aktai, beliks tik iškelti kandidatus.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, jei Seimas apsispręs atšaukti nepaprastąją padėtį, balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, bus įtrauktas dar į šio rudens pratęstą Seimo sesiją.

„Aš manau, kad merų klausimą, kaip ir Konstitucijos keitimą dėl galimybės kandidatuoti į Seimą nuo 21-erių metų, mes tikrai turėtume spręsti kuo anksčiau. Jei tik leis situacija su nepaprastąja padėtimi, galėtume tuos klausimus svarstyti dar šioje pratęstoje rudens sesijoje“, – antradienį Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Taigi, Seimas „rudeninius“ viščiukus pasirengęs skaičiuoti net iki sausio 20-osios.

Bet nėra taip paprasta, kaip apsimeta valdantieji, aiškina Seime dirbanti Lietuvos regionų frakcija, kuriai priklauso ir Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktas Jonas Pinskus. 2021 metų gruodžio 21 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje kaip tik ir buvo aiškinama, kad valdantieji jau pavėlavo į nuvažiuojantį traukinį. Šturmuojant priėmus Konstitucijos pataisas, pakeistą Vietos savivaldos įstatymą, Rinkimų kodeksą, pati problema dar nebus išspręsta.

Kaip atkreipė dėmesį regionininkai, jau dabar akivaizdu, kad dėl valdančiųjų tūpčiojimo bus pažeistos Venecijos komisijos, kuri yra patariamasis Europos tarybos organas, rekomendacijos. Ši komisija nerekomenduoja keisti teisės aktus likus mažiau kaip metai iki rinkimų, kad nebūtų pažeistas stabilumas visuomenėje.

Prisiminkime, kad būtent apeliuojant į šią rekomendaciją buvo atsisakyta sumažinti rinkiminį slenkstį. 2019-ųjų gruodį Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seime priimtą rinkimų įstatymą, mažinantį patekimo į parlamentą kartelę partijoms ir koalicijoms vietoje 5 ir 7 iki 3 ir 5 procentų. „Piliečių nusivylimo demokratinėmis institucijomis problema neturėtų būti sprendžiama skubotais ir neišdiskutuotais rinkimų įstatymų pakeitimais“, – tada kalbėjo prezidentas, kuris pabrėžė, kad sprendimas mažinti kartelę likus mažiau nei metams iki Seimo rinkimų prieštarauja gerajai tarptautinių institucijų įtvirtintai rinkimų praktikai. Tuometiniai Seimo opozicionieriai (dabar jie – valdantieji) prašė vetuoti šį priimtą įstatymą.

Prabėgo dveji metai, ir lipama ant to paties grėblio?

Galima sakyti, kad LGBT paradams, santykiams su Kinija ar Baltarusija, prieštaravimams su Prezidentūra didelė dalį energijos iššvaistę valdantieji viską atidavė švilpukui, todėl prie prieplaukos stovintis laivas pritrūko garo laiku išplaukti.

Net jei ir dabar per pratęstą rudens sesiją, kaip siūlo Čmilytė-Nielsen, būtų buldozeriu prastumti neaišku kieno ir kaip parašyti projektai, tuo viskas dar nesibaigs. Pagal esamą tvarką tai bus tik pirmasis priėmimo Seime etapas. Antrasis balsavimas turėtų įvykti ne mažiau kaip po trijų mėnesių, taigi – 2022 metų pavasarį, likus metams ar mažiau kaip metams iki rinkimų (priklausomai nuo to, kaip būtų į ateitį pastumta jų data, nes štai 2019 metais savivaldos rinkimai vyko kovo 3-ąją, 2015-aisiais – kovo 1-ąją, 2011-aisiais – vasario 27-ąją, 2007-aisiais – vasario 25-ąją. Nebent valdantieji sugalvotų grąžinti 2002-aisiais galiojusią tvarką, kai savivaldos rinkimai buvo surengti prieš Šv. Kalėdas.

Jei valdančiųjų buldozeris nestrigs ir jiems nepadės vienas ar kitas gelbėtojas, dar nereiškia, kad pakeitimai įsigalios. Kaip buvo galima suprasti iš Lietuvos regionų partijos narių išsakytos kritikos, sklandantys du projektai rašyti šakėmis ant vandens, tad rietenos ir ginčai garantuoti. Pagaliau, įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas, kuris gali pasinaudoti atidedamojo veto teise ir jį grąžinti pakartotinai svarstyti Seime.

Trūkumų įstatyme įžvelgė tiek dabartinė Lietuvos regionų frakcijos pirmininkė Rita Tamašunienė, tiek konferencijoje dalyvavę regionininkai Jonas Pinskus ir Agnė Širinskienė. Seime plaukiojantys valdančiųjų parengti projektai nėra išdiskutuoti, visuomenei negirdėti, o vienas jų jau dabar galimai prieštarauja Konstitucijai, nes yra pačių valdančiųjų pasitelktų teisininkų pastaba.

Valdančiųjų siūlomas meras abiejuose modeliuose – neturintis balso teisės, o jo įgaliojimai daugiau prezentacinio pobūdžio – meras skelbtų gyventojų apklausas, priimtų svečius ir pan. Žodžiu, būtų toks „viščiukų generolas“, puikiai žinomas širvintiškiams iš ankstesnių kadencijų.

Pagal vieną projektų taryba iš savo narių išsirinktų pavaduotoją, kuris vadovautų posėdžiams ir pavaduotų merą jam neesant, tačiau tokios pareigos vėl gi nėra apibrėžtos galiojančiuose aktuose.

Jonas Pinskus pridūrė, kad reikėtų kalbėti ir apie tai, kad būtinos Konstitucijos pataisos dar nėra net parengtos, o tik vyksta jų derinimas.

Vėlavimas neigiamai paveiks ir rinkimams besiruošiančius politikus, kandidatus. Nėra teisinio aiškumo, kokias funkcijas, teises jie turės, koks santykis su taryba. O juk reikia laiko pasirengti rinkimams.

  • Lietuvos žmonėms tiesioginiai merų rinkimai yra labai svarbūs, tad tai, kas vyksta, yra nedovanotina, – sakė Jonas Pinskus, puikiai tai įsivaizduojantis pagal situaciją Širvintų rajone.

Lietuvos regionų frakcijos nariai situaciją pavadino neturinčia precendento, nes valdantieji jau pavėlavo priimti 2023 metais vyksiantiems tiesioginiams merų rinkimams būtinus teisės aktus. Toks aplaidumas, anot Lietuvos regionų frakcijos narių, kai teisės aktai bus priimti praleidus terminus, „neišvengiamai kurs prielaidas abejoti 2023 m. vyksiančių merų rinkimų teisėtumu, o tai yra pavojinga Lietuvos demokratinei sistemai“.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
4.33 (3 įvert.)

2 Atsakymai į “Savivaldybės meras – tik gyventojų apklausas rengiantis ir regalijas nešiojantis „viščiukų generolas“?”

  1. parašė:

    Ačiū už gerą straipsnį.

  2. Dainius Graužinis parašė:

    Ajajai, koks nuostolis Širvintoms.
    Šiaip pradžiai užtektų apriboti kandencijų skaičių. Paprasta, bet efektyvu

Comments are closed.

scroll to top