Konservatoriai būriu palaikė liberalo Simono Gentvilo utopijas, tačiau sveikas protas nugalėjo

Prisidengdamas aukštomis frazėmis apie ekologiją ir siekį gyventi žaliau, liberalas Simonas Gentvilas iš esmės proteguoja automobilių prekybininkus ir šios prekybos lizingavimo verslą. Tokių įvertinimų buvo galima rasti prie aplinkos ministro siūlomo taršos mokesčio, kuris turėjo gulti ant didelės dalies gyventojų pečių, apžvalgų. Ganėtinai seno šalies automobilių parko savininkai po kelerių metų būtų priversti mokėti jų pajamoms neadekvatų metinį mokestį vien tik už tai, kad turi automobilį, bet ne už tai, kad jis teršia. Kaip pastebėjo Seime dirbančios Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, liberalas siūlo ne taršos, o turto mokestį už tai, kad žmogus turi automobilį.

„Nepriklausomai nuo to, ar jis važiuoja Lietuvos keliais tais metais, ar nevažiuoja, kiek jis važiuoja – tiesiog priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir nuo to, ar yra automobilis pas žmogų, ar ne“, – per svarstymą sakė Seimo narė.

Nejučia prisimeni garsųjį Ostapą Benderį, kuris „Aukso veršyje“ pareiškė, kad automobilis yra ne prabanga, o susisiekimo priemonė. Išgirdęs apie nuo Naujųjų Lietuvoje įsigaliojusius automobilių registracijos ir planuojamus taršos mokesčius, didysis kombinatorius iš gėdos apsiverstų Rio de Žaneiro paplūdimyje prisiminęs savo džiūgavimus, kad geležinis arklys pagaliau atėjo į pagalbą kumelaitei. Kaip jam reikėtų paaiškinti žmonėms, kodėl, pavyzdžiui, tiek pat teršiančio dyzelinio automobilio įregistravimas lietuviui atsieis dvigubai brangiau nei benzininio, o šio – brangiau nei dujinio, nors pastarasis gali važiuoti ir benzinu.

Prie tokios valdančiųjų logikos lietuvis greitai supras, kad vienos arklio jėgos kumelaitę išlaikyti bus daug pigiau, nei geležinį arklį. Be to, kumelaitė dar ir eksportinės produkcijos pagamins. Europos Komisijos reglamentas nedraudžia eksportuoti šios organinės trąšos, tad vieno lietuvio verslininko, nuo 2014-ųjų internete prekiaujančio konservuotu karvutės mėšlu, pavyzdžiu galės pasekti daugelis. Verslininkas to ėmėsi pasitreniravęs pardavinėti konservuotą Lietuvos orą.

Jei kažkas moka po 5 Eur už skardinę mėšlo, galbūt ne mažiau paklausus būtų ir Lietuvos oras su CO2, kurį liberalas užsimojo išnaikinti?

Dažnai girdėti liberalo argumentai, kodėl mokestis turėtų būti taikomas būtent toks ir taip, kaip jis siūlo, o ne kitaip, neįtikino daugelio. Aštrialiežuviai net siūlė Simono Gentvilo praktiką įgyvendinti kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui – visus vyrus traukti baudžiamojon atsakomybėn už seksualinį prievartavimą, kadangi jie turi tam prievartavimui reikalingą „instrumentą“. Nepriklausomai nuo to, panaudoja prievartavimui, ar ne.

Į pastabas, kad jo siūloma už aplinkos taršą apmokestinti ne pagal paskleistos taršos kiekius, užsispyręs liberalas aiškino beveik neslėpdamas, kad šis jo inicijuojamas mechanizmas skatintų teršėjus atnaujinti šalies automobilių parką, o tai jau būtų didelė pergalė. Tuo tarpu oponentų siūlymai taršos mokestį skaičiuoti pagal principą „teršėjas susimoka“ Simonui Gentvilui nepatiko, nes liberalas arba jame įžvelgė arba sudėtingą administravimą, arba dangstėsi akcizais, kurie su taršos mokesčiu neturi nieko bendro. Štai ir trečiadienį Seime, aiškindamas, kodėl taršos mokestis negalėtų būti pridėtas prie kuro kainos, aplinkos ministras eilinį kartą bandė gelbėtis postringaudamas, kad „akcizą skaičiuoja ir moka tiek statybininkas, tiek kirpėjas, tiek kiekvienas pervežėjas. Todėl akcizas yra infliacinis mokestis, o automobilio taršos mokestis yra išvengiamas, jis nesideda į kiekvieno produkto kainą“.

Sunerimę dėl aplinkos ministro psichinės sveikatos turėtų pasitikrinti: pilnatis stos tik pirmadienį, sausio 17-ąją.

Kalbėdamas lyg mantras „aukštas materijas“, Simonas Gentvilas kažkodėl pamiršo paaiškinti, ar jis tikrai įsivaizduoja, jog orą teršia tik individualūs M1 (iki 8 vietų) keleiviniai ir N1 (iki 3,5 tonos krovininiai automobiliai, todėl jų savininkai privalo susimokėti. Negi žemės ūkio, statybinė, krovinių pervežimo technika, įvairūs elektros generatoriai, laivai, motorinės valtys, motociklai, lėktuvai, autobusai ir pan. oro neteršia, kad jų savininkams turėtų būti taikoma išimtis. Jei taršos mokestis yra neišvengiamas, tai būtų teisinga, kad jį mokėtų visi, kurie į aplinką paskleidžia įvairius ten CO2 ir kitus kenksmingus junginius. Šiaip ar taip, bet tos kitos technikos kiekiai ne mažesni, nei individualių transporto priemonių parkas. Pavyzdžiui, 2022 metų sausio 1 dienos duomenimis, Širvintų rajono savivaldybėje buvo įregistruoti 2257 ratiniai ir vikšriniai traktoriai, apie pusantro šimto įvairių savaeigių kombainų, 9 kelių priežiūrai skirtos savaeigės mašinos, 80 ekskavatorių, 37 sunkieji keturračiai ir pan. Galima neabejoti, kad pagal išmetamus teršalų kiekius šios galingos mašinos tikrai prilygsta, o gal net lenkia tuos mūsų savivaldybėje įregistruotus 9310 M1 klasės keleivinius ar 290 N1 klasės krovininius automobilius. Jei apmokestinti ekskavatorių aplinkos ministrui atrodo nelogiška, nes šią technikos priemonę verslininkas užveda gal kartą per savaitę, tai mauti paskutines kaimo žmogaus kelnes už tai, kad jis kartą per savaitę atvažiuoja į prekybos centrą, liberalui atrodo nepalyginti skirtingi dalykai.

Liberalo „kūdikis“ pasirodė esąs neišnešiotas, tad pasiūlymui įvesti taršos mokestį taip, kaip jį susapnavo Simonas Gentvilas, pritarė mažiau kaip trečdalis – vos 42 Seimo nariai. Simono Gentvilo iniciatyvą palaikė tik valdantieji: 32 konservatoriai, 7 liberalai ir 2 Laisvės frakcijos nariai.

Pieš planus įvesti tokį mokestį balsavo 35 parlamentarai, dar 15 jų susilaikė.

Vieningiausiai prieš „Gentvilo įstatymą“ balsavo Seimo „valstiečiai“ ir Lietuvos regionų frakcijai priklausantys politikai. Balsuojant už Simono Gentvilo iniciatyvą, ją atmetė 7 regionininkai, tarp jų ir Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys Jonas Pinskus (2 regionininkai balsavime nedalyvavo).

Nieko nenustebino, kad tradiciškai neapibrėžtai pasisakė save Seime sunkiai identifikuojantys socialdemokratai: 4 jų balsavo prieš, 3 susilaikė, o štai 6 balsavime nedalyvavo.

Teigiama, kad su Simonu Gentvilu siejamiems projektams pastabų jau turėjo ir Seimo Teisės departamentas. Jis įžvelgė, kad nėra aišku, kaip būtų taikomos įstatymo nuostatos, jei pasikeistų transporto priemonės statusas arba pasikeistų transporto priemonės valdytojas, kuris naudojasi privilegijomis ir imunitetais. Pastebėta, kad gali būti tokia situacija, kai šeimoje būtų du 64 metų amžiaus ar vyresni motorinių transporto priemonių valdytojai, tad ši šeima galėtų pasinaudoti lengvata dviem valdomoms motorinėms transporto priemonėms.

Atmetus kryžius automobilių taršos mokesčiui dar nebuvo padėtas. Seimas nusprendė, kad Aplinkos ministerija siūlomą reformą dar gali patobulinti. Už tai balsavo 74, prieš – 24 parlamentarai. Lyg iš dangaus nukritęs Simonas Gentvilas Seimo posėdyje pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje populiariausias „Netflix“ filmas yra „Don’t Look Up“ (angl. „Nežiūrėk į viršų“). „Ten Leonardo DiCaprio kalba apie politikus, kurie mato baimę, bet bijo priimti sprendimus. Aš stoviu sprendimu pateikimo stadijoje. Jis tikrai tobulintinas, tai kviečiu pritarti ir, manau, rasime kompromisą“, – ministro žodžius cituoja portalas DELFI.

Įdomu, ką ministras vartoja?

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Konservatoriai būriu palaikė liberalo Simono Gentvilo utopijas, tačiau sveikas protas nugalėjo”

  1. antas parašė:

    Kokios bėdos? Bus padangų mokestis Panaudotu tepalu mokestis, šaligatviu mokestis. Baudas pakelsim už kaukiu nedevejima.

  2. Dainius Graužinis parašė:

    Sakoma nemokamų pietų nebūna. Kai kas mano, kad būna. Tegul. Negi gaila

    Nesenai vienas suomis nuspirkęs 2002 m. sedaną darbo reikalams džiaugėsi, kad mažas taršos mokestis. Tik 250 eurų…

Comments are closed.

scroll to top