Kokią informaciją apie rajono žmones patikėta rinkti tarybos nariui?

Prieš didžiąsias metų šventes žiniasklaidos priemonės sprogo pranešimais apie Viktorą Uspaskichą, kuris socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išreklamavo jo vaikų įmonės išgaunamą mineralinį vandenį, tariamai padedantį apsisaugoti nuo koronaviruso ar net pagydantį juo susirgus. Pasak politiko, tereikia išgerti „kursą“, ir susiformuos imunitetas nuo COVID-19.

Jei apie COVID-19 gydymą vandeniu iš gręžinio kalbėtų koks sveikuolis iš Širvintų, jis mažų mažiausiai būtų palaikytas keistuoliu, o gal net ir nubaustas už žmonių mulkinimą. Bet kai tokius dalykus pasakoja politinės partijos lyderis, euro parlamentaras, pagaliau – viešas žmogus, save matęs prie Vyriausybės vairo ir per partinę struktūrą galintis daryti įtaką valstybei, tai vertinti reikėtų kiek kitaip.

Šią nesąmonę dar buvo galima nurašyti mėnulio fazių kaitai, bet viena detalė stulbina: į „smegenų dulkinimo“ procesą buvo įtraukta mokesčių mokėtojų lėšomis penima parlamentinė partija, o kai kurie jos nariai Seime ir partijos skyriuose nurodyti kaip atstovai, per kuriuos galima užsisakyti to vandens. Tarp kontaktinių asmenų jo socialinėje paskyroje buvo nurodytas ir Širvintų rajono tarybos narys, partijos rajono skyriaus pirmininkas Alfredas Astikas.

Na, mineralinio vandens buteliukų pardavimo automato šalia Širvintų-Maišiagalos plento Astikas pastatyti dar nesuspėjo, nors vieną dieną jie gali ten ir atsirasti. Visuomenei pasibaisėjus Uspaskicho anti moksliniais „atradimais“, o kai kuriems jo nurodytiems „platintojams“ ėmus kratytis jiems patikėtos misijos, Darbo partijos „tėvas“ skubiai pasitaisė, kad tie įvardyti parankiniai, taigi – ir Astikas, ne lupikauja iš lengvatikių viliodami pinigus, o tik renka informaciją, koks yra koroną gydančio vandens poreikis.

O juk galėjo pasakyti taip pat sparnuotai, kaip Paksas apie tapšnojimą. Pavyzdžiui, renka informaciją, kiek regionuose yra durnių! Taip ir iškyla akyse prie Astiko širdies nešiojama užrašų knygelė, kurioje sužymėti visi rajono puspročiai. Kas pageidavo individualaus kurso – durnius, prašė šeimyninės pakuotės – absoliutus durnius, norėjo dar ir platinti – partijos kandidatas…

Galima tik įtarti, kad Uspaskichas plokštelę pakeitė patartas teisininkų. Juk bet kokiai ekonominei veiklai mūsų šalyje yra nustatyta tvarka. Vienais atvejais tuo gali užsiimti tik licencijuotos įmonės, kitais atvejais pakanka savo veiklą įregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tačiau platinti produktus, juo labiau – prekiauti (Viktoras už puslitriuką nori pusantro euro!) kokiame kromelyje ar pristatant į namus, mūsų šalyje šiaip sau negali niekas, net rajono tarybos narys. Tad į duris pasibeldusiam mokesčių prievaizdui Alfredas Astikas turėtų parodyti bent jau VMI išduotą pažymą, suteikiančią teisę užsiimti tokia prekyba.

Tikėtina, kad į atsiveriančių čakrų ir užsiveriančių astralų šviesmečius nuklydęs Darbo partijos guru apie tai tikrai nepagalvojo, todėl suskubo patikėtinių sąrašą ištrinti, kad šis nepatektų į VMI rankas. Tačiau lyg koks Niksonas savo parankinius pavertęs informacijos rinkėjais, dar neseniai Vyriausybei vadovauti ketinęs euro parlamentaras kažkodėl nepagalvojo, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas gali būti įvertintas net trejais metais laisvės atėmimo. Tiesa, tik tuo atveju, jei durnumo laipsnį nustatančias Astiko apklausas teismas įvardytų kaip duomenų apie privatų gyvenimą rinkimą.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 8 d. laikraščio numeryje.