Psichologė įvardijo, kokie sunkumai lydi iš nedarnių šeimų kilusius suaugusiuosius

Ar gerai pažįstate šeimą, iš kurios esate kilę? Turbūt šis klausimas skamba keistai, tačiau į jį verta paieškoti atsakymų, jei jūsų tėvai išsiskyrę arba augote nedarniuose namuose. Kaip tik šiame – vaikystės, paauglystės – etape gali slypėti problemų, su kuriomis susiduriate šiandien, priežastys. Sukluskite, jei jums būdingas poreikis visus ir viską kontroliuoti, konfliktiškumas, nepilnavertiškumo jausmas, kategoriškumas. Išvešėjusios šios savybės priveda prie dar didesnių problemų: alkoholizmo, depresijos, neištikimybės ir kt. Tai galima ištaisyti, tik pasiryžkite pažvelgti atgal…

Užaugame, tačiau skausmas niekur nedingta

Ar gali būti, kad šeimos, kurioje užaugome, atmosfera taip stipriai lemia jau suaugusio žmogaus elgesį, kad šis niekaip neranda gyvenime ramybės, kad ir ko imtųsi. „Be abejo, – atsako psichologė Rosita Pipirienė, vedanti užsiėmimus suaugusiems, patyrusiems tėvų skyrybas ar santykių nedarną šeimoje, – užgniaužtas skausmas ir iki galo nesuvokta vaikystės patirtis nuodija mūsų protą bei širdį.“ Patiriamas emocinis ar psichologinis smurtas, vieno iš tėvų ar abiejų priklausomybės, emocinio tarpusavio ryšio trūkumas – visa tai nulemia nedarną šeimoje. Pasak psichologės, augančių tokioje aplinkoje vaikų emocinis vystymasis sutrinka, jie, neįgiję tam tikrų kompetencijų, perima netinkamas patirtis ir dėl to turi įvairių sunkumų tolimesniame gyvenime.

Kuo virsta nenoras kartoti tėvų klaidas?

„Pavyzdžiui, nevaldomas poreikis kontroliuoti gali būti atsineštas iš nedarnios šeimos, kurioje visą laiką tvyrojo chaosas, netvarka. Vaikas buvo priverstas kontroliuoti savo jausmus, kartais net tėvų elgesį ir taip įgijo savotišką išgyvenimo strategiją: nenoriu kartoti tėvų klaidų, nenoriu patirti daugiau chaoso, bet kokie netikėtumai veda į nesaugumą, todėl privalau viską kontroliuoti.“ – pasakoja R. Pipirienė. Sukūręs savo šeimą, žmogus nejučia vis labiau pasineria į kontrolę, kol galiausiai dėl to ima kilti konfliktai su sutuoktiniu, vaikais. Jei prie šios savybės prisideda kitos, tarkime, perdėtas konfliktiškumas, tuomet gyventi dabartinėje šeimoje darosi vis sunkiau. Konfliktas, anot pašnekovės, gali būti vienintelis bendravimo būdas, kurį vaikas matė augdamas nedarnioje šeimoje, todėl nenuostabu, kad tą patį veikimo modelį jis atsineša ir į suaugusiojo gyvenimą.

Kliudo kurti artimus santykius

R. Pipirienė sako, jog būna, kad tėvams išsiskyrus nebelieka nedarnos faktorių ir vaiko gyvenimas prašviesėja, tačiau neretai skyrybos dar labiau sutraumuoja. Tad gali būti, kad žmogus, užaugęs sudėtingas skyrybas patyrusioje šeimoje, yra nepasitikintis savimi, neadekvačiai vertinantis kitus, kupinas bejėgiškumo. Šeimoje patirtas nerimas dėl tėvų santykių pasireiškia ir dabartiniame gyvenime bei kliudo kurti artimus ryšius: nuolat renkamės netinkamus partnerius, keliame per didelius reikalavimus sutuoktiniui, nerandame bendros kalbos su savo vaikais ir pan.

Svarbu atpažinti sąsajas

Psichologė pabrėžia, kad pakeisti savo tėvų negalime, tačiau, turėdami suvokimą ir gaires, galime keistis patys. Galime mokytis kurti ir palaikyti prasmingus, laimingus tarpusavio santykius. Svarbiausia užduotis, kurią įvardija specialistė, išsilaisvinti iš tėvų sukurtų problemų ir tapti emociškai nepriklausomiems nuo netinkamo šeimos modelio. Kaip tai padaryti? R. Pipirienė pasakoja, kad jos vedamuose užsiėmimuose – nedideliame bendraminčių, turinčių tokią pačią patirtį, rate – bandoma atpažinti tėvų šeimoje vyravusį bendravimo modelį, atkurti tėvų santykių istoriją, atpažinti savo reakciją į visa tai, atrasti sąsajas tarp tėvų santykių ir dabartinių sunkumų gyvenime bei ieškoti sprendimo būdų. Įsisąmoninus, iš kur atsinešame vienokį ar kitokį pasaulio matymą, ir supratus, kaip mus tai veikia, apima palengvėjimas, atsiranda jėgų keisti susidariusias nuostatas. Psichologė pataria neužsisklęsti, nenuteisti savęs, o ieškoti pagalbos, nes išeitis visada yra.

Giedrė Pūrienė

Šeimos ir asmens saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ kviečia suaugusius, patyrusius tėvų skyrybas ar santykių nedarną šeimoje, į grupinius užsiėmimus. Uždaros grupės dalyviai, lydimi psichologo, bandys įsisąmoninti, kokie iš tėvų šeimos atsinešti negatyvūs modeliai veikia jų santykius, kaip nesileisti jų valdomiems ir kurti savo gyvenimą, kuriame būtų kuo daugiau darnos, džiaugsmo ir vidinės ramybės. Daugiau informacijos ir registracija čia: www.bendrakeleiviai.lt , El. paštas info@bendrakeleiviai.lt, tel. 8 672 61214.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Psichologė įvardijo, kokie sunkumai lydi iš nedarnių šeimų kilusius suaugusiuosius”

  1. Anonimas parašė:

    Pinskuviene irgi buvo viceministre, ir kas toliau?

  2. Teresė parašė:

    M. Bilotienė švietimo viceministrė? Kas toliau?

Comments are closed.

scroll to top