Motinos personažas dažnai sutinkamas vaizduojamojoje dailėje, jį ypač pamėgo skulptoriai, norėdami įamžinti žuvusių karių atminimą. Už Tėvynės laisvę žuvusio sūnaus gedinti motina vaizduota daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje motinos vaidmuo ypač išryškėjo nuo XVII amžiaus, kai ji išlydėdavo savo vaikus į tuomet vykusius karus.
Ko gero, vienas pirmųjų (jei ne pirmasis) ir garsiausių paminklų, kuriame vaizduojama Motina, 1927 metais buvo atidengtas pas mus, Širvintose. Jo autorius – tarpukaryje išgarsėjęs skulptorius Robertas Antinis. Savanoris, kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyvis, teigiama, irgi dalyvavo garsiojoje Giedraičių-Širvintų operacijoje.
Galbūt Širvintose paminklo ir nebūtų buvę, jei ne pasienio policijos baro viršininkas I. Juodenukis (Juodenikis, Juodemskas). Tai jo iniciatyva 1925 metų gegužės 25 dieną buvo sušauktas Širvintų valsčiaus inteligentijos ir visuomenės susirinkimas, kuriame įsteigtas Nepriklausomybės kovose žuvusių savanorių kapų sutvarkymo komitetas. Komitetas 1926 metais aukų lapais surinko apie 10 tūkst. litų, iš kurių 4442 litai buvo išleisti penkioms žuvusių savanorių kapavietėms Širvintų apylinkėse sutvarkyti. Likusius nepanaudotus pinigus nutarta paskirti paminklo Širvintose statybai.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite balandžio 30 d. laikraščio numeryje.
