Trečiadienį šventėme Mindaugo vardadienį, o nedaug trūko, kad ši diena būtų įprasminta ir kitaip. 1918 metų liepos 11 dieną Lietuvos Valstybės Taryba Monake gimusį Viurtenbergo hercogą Vilhelmą fon Urachą išrinko Lietuvos karaliumi Mindaugu II.
Prieš tai Vokietijoje esančio Viurtembergo regiono armijos kavalerijos generolas pretendavo tapti Monako (1910), Albanijos (1913), Lenkijos (per Pirmąjį pasaulinį karą) ir naujai kurtos Elzaso-Lotaringijos didžiosios kunigaikštystės valdovu.
Mindaugo II vardą sutikęs priimti hercogas buvo katalikas, todėl negalėjo pretenduoti į Viurtembergo sostą, kurį valdė karalius Vilhelmas II. Hercogas sutiko su visomis Lietuvos Tarybos jam iškeltomis sąlygomis – ne tik vadintis Mindaugu II, bet ir leisti savo vaikus į lietuvišką mokyklą, valdyti kartu su demokratiškai renkamu parlamentu, savo dvariškiais, ministrais ir aukštais valstybės pareigūnais skirti tik lietuviškai kalbančius Lietuvos gyventojus, be parlamento sutikimo nebūti užsienyje daugiau kaip 2 mėnesius per metus ir pan. Vokietis tuojau pat ėmė mokytis lietuvių kalbos bei rengtis kraustytis gyventi į Vilnių, kur jo rezidencija planuota paversti Verkių rūmus.
Buvo sudaryti net būsimosios Lietuvos karalystės žemėlapiai. Išrinktas Lietuvos karaliumi, tuo metu našlavęs Mindaugas II, ko gero, būtų medžiojęs ir Širvintų apskrities miškuose.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite liepos 8 d. laikraščio numeryje.
