1918 metų lapkričio 1 dieną Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje ką tik susibūrusi skautų skiltis surengė pirmąją Vytauto draugovės sueigą.
Tiesos dėlei, tai nebuvo pirmieji Lietuvos skautai. Kaip knygoje „Lietuviškoji skautija“ rašė pats Petras Jurgelevičius-Jurgėla, pirmasis skautininko laipsnį dar 1916 metais Rusijoje gavo jis, o kitais metais – Izidorius Kriaunaitis ir Vsevolodas Šenberas.
Kaip neseniai rašėme, pagal Širvintų bažnyčios gimimo metrikų knygą Izidorius Kriaunaitis gimė Šešuolėlių dvare, o ne Širvintose ar Navasiolkų kaime, kaip ilgą laiką teigė įvairūs šaltiniai. Metrikos įrašas nurodo Izidorių gimus 1899 metų spalio 3 dieną, o tai metais paankstina anksčiau nurodomą datą. Tėvai – valstiečiai Adolfas Kriaunaitis (Krevnaitis) ir Karolina Michalkevičiūtė.
Ši data paaiškina, kodėl Izidorius Kriaunaitis skautininku tapo 1917 metais. Šias pareigas buvo galima eiti nuo 18 metų.
Panašiu laiku, kai Vytauto Didžiojo gimnazijoje buvo įkurta skautų draugovė, šioje gimnazijoje mokėsi ir kraštietis, Bajorų kaime gimęs aktorius Juozas Kanopka.
Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokėsi ir 1919 metais 6 klases baigė Gelvonėliuose gimęs Antanas Mačiuika, būsimasis savanoris, aviacijos pulkininkas. Tikėtina, kad jis galėjo būti tarp pirmųjų skautų, nes tarpukariu kurį laiką buvo Kauno skautų skautininkas, 1925 metų balandžio 19-ąją jam suteiktas vyresnio skautininko laipsnis. 1929-ųjų pradžioje „Skautų aidas“ jį pristatė jau kaip antrą Kauno tunto tuntininką.
1928 metų kovą Kaišiadoryse atskirą miesto skautų skiltį įsteigė kunigas Nikodemas Švogžlys, mums žinomas Milžino slapyvardžiu. Tai tas pats ilgametis Kernavės klebonas.
1932-ųjų sausį skautų draugovė „Gedimino pilis“ skauto J. Lebionkos ir mokytojo Lukaševičiaus pastangomis įsisteigė Alionių pradžios mokykloje. Joje buvo per 20 skautų. Tą vasarą alioniškiai net ketino stovyklauti Dubingiuose su giedraitiškiais ir molėtiškiais.
Tai nebuvo vieninteliai skautai dabartinėje Širvintų rajono teritorijoje. Kaip rašoma monografijoje „Širvintos“, dar 1925 metų pabaigoje mokytojas K. Karosas mėgino organizuoti skautus. Pradžia buvo sunki, bet po penkerių metų Širvintose veikė net dvi skautų draugovės: berniukų „Vytauto Didžiojo“ ir mergaičių „Birutės“. Skautai veikė iki pat bolševikų okupacijos. Kai kuriais metais skautams priklausydavo didžioji dalis moksleivių. 1930 metų sausio 14 dieną vietos skautai pradėjo leisti neperiodinį leidinėlį „Jaunasis skautas“
Iš šykščių užuominų „Skautų aide“ galima suprasti, kad Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto draugovė Širvintų progimnazijoje veikė nuo 1927 metų. 1932-aisiais draugovininkas Vepštas baigęs progimnaziją pareigų atsisakė. Jį pakeitė E. Vasiliauskaitė. 1932-ųjų pabaigoje Širvintose buvo apie 60 skautų, veikė 4 skiltys. Draugovę globojo buvęs direktorius, mokytojas Stasys Rakauskas, į Širvintas atkeltas iš Švėkšnos, mūsų miestelyje dirbęs ir sovietinės, ir hitlerinės okupacijos metais. Savo vaikų neturėjęs pedagogas mokinių buvo mėgiamas. Jis mokė lietuvių ir lotynų kalbų bei matematikos, muzikos, vedė choro užsiėmimus, bet ir ėjo mokyklos mokytojų tarybos sekretoriaus pareigas. Deja, dėl didelio krūvio Stasys Rakauskas pasiligojo ir 1943 metų pradžioje mirė. Palaidotas senosiose Širvintų miesto kapinėse, netoli koplyčios.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite spalio 31 d. laikraščio numeryje.
