„Specialioji talpa“. Kaip išmokyti šernus, kad šie tvarkingai ėstų iš dėžės, o ne viską išverstų ant sniego. Gal reikėtų išdresuoti, kad ilgasnukiai atsineštų šaukštus?
Pasaulis nuogąstauja dėl klimato atšilimo, tirpsta Arktikos ledai, rengiamos pasaulinės konferencijos dėl klimato kaitos. Laukiame ir mes, kada Lietuvoje augs bananai, upėse ir ežeruose plaukios krokodilai, kada mylimosioms galėsime dovanoti orchidėjas, nuskintas tiesiog laukuose ir pievose…
Bet to dar reikės gerokai palaukti, net jei iš tiesų tai įvyktų. O šiuo metu už lango normali lietuviška žiema. Ir sniego pasnigta, ir šaltukas net iki termometro dvidešimtosios padalos paspaudžia. Daugeliui žmonių, o pirmiausia – medžiotojams, vėl kyla rūpestis dėl laukinės faunos išsaugojimo. Tarp medžiotojų yra nerašyta taisyklė: kas nesaugo ir negloboja faunos, tas neturi teisės medžioti. Tuo principu medžiotojai ir vadovaujasi. Tik gaila, kad šiuo metu jie yra spaudžiami į griežtus, prasilenkiančius su bet kokia logika rėmus. Tai prasidėjo į Lietuvą atkeliavus afrikiniam kiaulių marui. Buvome gąsdinami viskuo, kas tik įmanoma: kiaulės ir šernai išdvės, šalies ekonomika smuks dėl eksporto bei importo sumažėjimo… Dabar aiškėja, kad tai – smarkiai politizuotas reikalas, po kuriuo, kaip ir dauguma atvejų, slepiasi asmeninė nauda. Čia principas daugiau negu aiškus – kuo smarkiau rėksi, tuo daugiau prastumsi ir gausi. Net neabejojama, kad tam labai didelę įtaką daro verslo grupės, pirmiausia – danų kiaulių augintojai, kuriems Lietuvos krašto gamta ir jos įvairovė visai nerūpi. Rūpi vien tik pelnas.
Taigi pirmiausia buvo užsipultos kaimo bobutės, auginančios kiaules savo reikmėms. Atseit, tik jų auginamos kiaulės yra didžiausia grėsmė. Na o suskaičiuoti ir priversti paskersti paskutinę kiaulaitę, kaip sakoma, jau tik „technikos reikalas“. Ir tam yra prievaizdas. Tai – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Juk baudos už nepaklusnumą ne vienai kaimo bobutei, gyvenančiai iš pensijos, – neįkandamas dalykas.
Paskui buvo susigriebta, kad miškuose gyvena šernai. Vėl paleidžiamas baubas: šernai platins ligas, visi išdvės, miškai prasmirs nuo maitų. Gal net maitėdžiai – hienos, grifai – užsiveis. Baisu!
Buvo užsipulti ir medžiotojai: priveisėt, priauginot, o dabar matot, kas pasidarė. Jei neiššaudysit šernų, grės didžiulės baudos, bus atimami medžioklės plotai, o šernus iššaudys „Oleko kariai“. Taip uždraudė šerti šernus. Elnius, stirnas, kiškius ir kitus gyvius šerkit kiek norit, šernų – nevalia. Tik štai, kaip iki šėryklos neprileisti šernų, o tik kitus gyvūnus, – niekas nežino. Bet užtai baudų dydis aiškiai nurodytas.
Šernų medžioklė leista ištisus metus. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad prie bokštelių, iš kurių medžiojami šernai, leidžiama viliojimui papilti tam tikrą kiekį (iki 100 kilogramų) pašarų. Bet vėl stebuklas. Jeigu bulvę, buroką ar kibirą avižų atveži elniui, stirnai ar kiškiui, gali pašarus palikti ant žemės. O jei vilioji šernus – pašarus reikia pilti į SPECIALIĄSIAS TALPAS. Taip parašyta medžioklės taisyklėse. Ar ne stebuklas? Bulvė išaugo žemėje, o atvežus į mišką šernui, – ją reikia įdėti į specialiąją talpą. Už pašarų padėjimą ant žemės – bauda!
Laikai, kai medžiotojai šernams įrengdavo šėryklas, pritaikytas žvėrių fiziologijai ir gyvenimo būdui, tampa istorija...
Nepaisydami minėtų „stebuklų“, galime tvirtai patikinti: medžiotojai tikrai nepaliks faunos šaltuoju metų periodu, ja rūpinsis. Norėtųsi priminti, kad laukine fauna rūpintis ir ją globoti reikėtų atsižvelgiant į tam tikras taisykles. Intensyvus papildomas šėrimas reikalingas tik tada, kai gamtoje susidaro tikrai ekstremalios sąlygos. Šiaip laukiniai gyvūnai yra pripratę prie gamtos sąlygų ir patys susiranda maisto. Šiuo metu, vežant į mišką pašarus, būtinai reikėtų pasikonsultuoti su medžiotojais. Taip pat reikėtų priminti ir dėl lesyklų paukščiams: pradėjus šerti, būtina tai daryti iki pavasario, nes paukščiai pripranta prie lesyklų. Zylėms maitinti negalima naudoti sūdytų lašinių. Geriausias maistas – grūdai, grūdinės atliekos, įvairios sėklos, pavyzdžiui, – saulėgrąžos. Ir tikrai nereikia bijoti, kad lauke gyvenantys gyvūnai jaučiasi nepatogiai. Paprasčiausia ir geriausia pagalba – ramybė, gyvūnų netrikdymas.
Vaclovas Četrauskas
Medžioklės žinovas
Tuoj ukininkui reikes eiti per bulviu lauka su kastuvu ir iskasineti sernam bulves ir klausti ar gera sita bulve ar kita iskast.
savo sernus galetumete prie stalu susisodinti ir maitinti, bet jie kazkodel knisa laukus tu, kurie is sernu spyga suraityta gauna. Na dar bauda kokia