
1920–ųjų lapkričio 17–21 d. mūšiai dabartinių Širvintų ir Molėtų rajonų teritorijoje, pasibaigę skaudžiu smūgiu į Lietuvą besiveržiančiai lenkų karinei grupuotei, įrašyti aukso raidėmis mūsų kariuomenės istorijoje greta bolševikų sutriuškinimo ties Zarasais ir pergalės prieš bermontininkus prie Radviliškio.
Suprantamas tautos noras šias pergales, kurių dėka buvo įtvirtinta valstybės nepriklausomybė, pavaizduoti ir mene. Bene vaizdingiausia tokios išraiškos priemone tapo 1927 metais Širvintose atidengta skulptoriaus R. Antinio kompozicija, taip pat keletas Nepriklausomybės mūšius vaizduojančių paveikslų, kurių didesnę dalį sukūrė vokiečių kilmės dailininkas ir tų kovų dalyvis Otas Enas Jeneris.
Tarpukario spauda šykšti informacijos apie Jenerį, daugiausia minimos parodos, kuriose jis dalyvavo greta kitų dailininkų, taip pat paminėti jo kuriami keli paveikslai, kuriuos įvairiomis progomis užsakydavo tai kariuomenė, tai Vytauto Didžiojo karo muziejus. Spaudoje Jeneris ne kartą buvo įvardytas kitu vardu, galbūt dėl noro pateikti lietuvio ausiai įprastesnį vardą, galbūt dėl netikslių duomenų. Vienur jis Enas, kitur – Emilis, teko rasti jį ir kaip Eriką.


Pasakojama, kad jis Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo vokiečių kariuomenėje, pasiliko Lietuvoje ir 1919 metais įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorius. 1923 metais paliko tarnybą ir vertėsi tapydamas muziejaus rinkiniams paveikslus batalistine tematika, buvo muziejaus dailininkas.
1926 metų gruodį šaulių žurnale „Kardas“ rašyta, kad Karo Muziejaus administracija, „susirūpinusi a. a. karinink. Juozapavičiaus žuvimo vietos atvaizdavimu“, atsargos vyr. leitenanto Jenerio užsakė nupiešti paveikslą, „kaip pirmasis mūsų kariuomenės karininkas Antanas Juozapavičius Alytuje ant tilto krito nuo arklio ir bolšev. kulkos pašautas mirė“. Rašoma, kad tuo tikslu dailininkas Jeneris važiavo į Alytų „pasiinformuoti ir eskizą pasidaryti“ pas kleboną kunigą Baltrušaitį, kuris šią akimirką matė per klebonijos langą.
Ne vienam širvintiškiui žinomas Jenerio paveikslas „Durtuvų kautynės su lenkais ties Širvintomis“. 2020 metų rugsėjį Lietuvos paštas išleido istorinių medalių kūrėjos Linos Kalinauskaitės kurtą pašto ženklą „Lietuvos Nepriklausomybės kovos“, skirtą Širvintų–Giedraičių mūšio šimtmečiui paminėti. Pagrindiniu ženklo elementu kūrėja pasirinko Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti pačios kurto medalio fragmentą, kuriame vaizduojamas šis mūšis. Tačiau faktas tas, jog ši scena labai primena tą, kurią beveik prieš šimtą metų nutapė būtent Jeneris. Jo paveikslas labai tikroviškas. Sistemoje e–kinas eksponuojama nuotrauka, kurioje nufotografuoti paveiksle pavaizduoti klojimai Širvintose. 7–to pėstininkų pulko karių smarkių mūšių su lenkais ties Širvintomis vietą įamžinusi nuotrauka saugoma Karo muziejuje.
Kur konkrečiai Širvintose fotografuota – neaišku. Daugeliui mūsų šiandien šis mūšis asocijuojasi su T. Balno karių antpuoliu Motiejūnuose, tačiau mūšiai ties Širvintomis vyko kelias dienas, miestelis kelis kartus buvo užimtas ir prarastas, tad susirėmimų būta visur. Akivaizdu, kad tapydamas paveikslą Jeneris matė šią nuotrauką, o gal ir buvo atvykęs „pasiinformuoti ir eskizą pasidaryti“.
1924 metais Jeneris nutapė 160×270 cm paveikslą „Artilerijos mūšis ties Širvintais XI. 1920 m.“.
Gintaras Bielskis
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.






















