Prabėgo daugiau nei penki mėnesiai, kai VšĮ Širvintų ligoninė laikinuoju vadovu buvo paskirtas gydytojas Vidmantas Eigėlis. Energingas vadovas per tokį trumpą laiką sugebėjo nuveikti daug darbų, taip reikalingų rajono gyventojams. Apie nuveiktus darbus, gydymo įstaigos perspektyvas ligoninės vadovas sutiko pasidalyti mintimis su „Širvintų krašto“ skaitytojais.
– Turėjote puikų darbą sostinėje, džiaugėtės didmiesčio privalumais. Ar nesigailite, kad sutikote vadovauti provincijos ligoninei? Kuo šie penki mėnesiai Širvintose ypatingi, su kokiais sunkumais susidūrėte ėmęsis ligoninės vairo?
– Gyvenime stengiuosi nepriiminėti nepasvertų sprendimų, o kuomet priimu, vadovaujuosi principu „Nesižvalgyk atgal, o tik į priekį“. Iš tiesų esu dėkingas rajono vadovams už suteiktą pasitikėjimą ir pripažinimą. Dėl provincijos, manau, kad tai tik nusistatymo klausimas, manyčiau, kad Širvintos nėra provincija, tai greičiau didmiesčio satelitas. Šie penki mėnesiai tikrai nebuvo lengviausi ir džiaugsmingiausi mano gyvenime. Teko stoti prie ligoninės vairo, kuomet jos finansinė būklė yra labai toli nuo idealo, įstaiga turi pakankamai didelį finansinį minusą, nesugebėta įsisavinti net sutartinių sumų už ambulatorines konsultacijas ir dienos stacionaro paslaugas, o didelė kolektyvo dalis buvo demotyvuota, nematė ligoninės tolesnės perspektyvos, buvo netgi negeranoriškai nusistačiusių. Buvo ir apmaudžių momentų, kada įstaigos darbuotojai (aš jų sąmoningai nevadinu kolektyvo nariais) bandydavo „torpeduoti“ įstaigą kviesdami komisijas ar žiniasklaidą, turėdami viltį, kad bus surastas koks nors skandalingas faktas.
– Daugiau ar mažiau spėjote susipažinti su ligoninės reikalais. Kokia Širvintų ligoninės situacija?
– Ligoninė buvo, yra ir bus. Džiugu, kad pavyko kolektyvui pažadinti viltį. Ligoninės finansinės padėties staigaus pagerėjimo negalima laukti, nes ekonomika negailestinga: jeigu kelerius metus eini žemyn, be struktūrinių reformų staigaus augimo nebus, bet situacija ženkliai gerėja ir tai rodo paprasti faktai. Jei pernai įstaiga nesugebėjo atlikti sutartyje numatytų ambulatorinių konsultacijų ir tokiu būdu prarado daugiau kaip 25 000 eurų, tai šiuo metu sutartinė suma visiškai įsisavinta ir jau turime atlikę virškvotinių paslaugų daugiau nei už 30 000 eurų. Sausio – vasario mėnesiais būdavo suteikiama apie 2000 ambulatorinių konsultacijų, gegužės mėnesį jų buvo daugiau nei 2500, o birželio mėnesį net daugiau nei 2800. Galime džiaugtis, kad Širvintų gyventojai bet kokios konsultacijos, kurią teikia ligoninė, neturi laukti ilgiau nei dvi savaites. Per 5 mėnesius į ligoninę atvyko dirbti 8 nauji specializuotas ambulatorines konsultacijas teikiantys gydytojai specialistai. Visiškai suformuotas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Subalansuotos įstaigos pajamos su išlaidomis.
– Šiandieną rajono žmonės mato gerėjančias gydymo sąlygas, į suremontuotas patalpas perkeltą Vidaus ligų skyrių. Sakykite, kaip pavyko per tokį trumpą laiką išspręsti, rodos, dešimtmečiais spręstą ir niekaip neišspręstą problemą. Kas padėjo priimti racionalius sprendimus?
– Yra malonu dirbti, kada tave girdi ir įsiklauso į tavo pasiūlymus merė, tarybos nariai ir Savivaldybės administracija. Man buvo gėda žiūrėti pacientams į akis, kuomet jie buvo priversti gulėti palatose, kurios nuo ligoninės pastatymo nebuvo mačiusios remonto, o ant galvų krito tinko gabalai. Geros patalpos, į kurias dabar perkeltas Vidaus ligų skyrius, buvo 10 metų išnuomotos ir nuomos sutarties pabaigos dar būtų reikėję laukti ilgai, tačiau pasiūliau merei, kad būtų teikiamas klausimas tarybai dėl sutarties su nuomininkais nutraukimo prieš terminą. Taryba tam pritarė ir patalpos vėl ligoninės dispozicijoje. Kas labai džiugu, kad ir su buvusiais nuomininkai mes išsiskyrėme draugiškai, nors jie patyrė nuostolių dėl patalpų remonto ir įmontuotos įrangos. Vienas iš nuomininkų savininkų pokalbio telefonu metu pasakė, kad „jokių problemų, būdamas tavo vietoje, aš daryčiau tą patį“. Gyvenimas eina į priekį, ligoniai dabar jau šviesiose patalpose, o mes dirbame, kad ir buvusios tragiškos patalpos trečiame aukšte taptų moderniu Geriatrijos skyriumi.
– Pripažinkime visiems labai nemalonią tiesą: Širvintų ligoninė skendi skolose. Džiugu tai, kad skolos mažėja. Kaip pavyko sureguliuoti šį procesą?
– Visų pirma stengiamės gauti daugiau pajamų. Ženkliai padidinome ambulatorinių konsultacijų skaičių. Pritaikėme motyvacinę darbo užmokesčio tvarką ambulatorines paslaugas teikiantiems gydytojams. Nauji specialistai ne tik sugrąžino Širvintų gyventojus, bet jau ir iš Ukmergės pas mus atvyksta ligonių konsultuotis. Siekiame, kad stacionarinės ir slaugos lovos funkcionuotų maksimaliu lrūviu. Sumažinome sąnaudas: pasirodo, kad kaip kurie skyriai turėjo sandėlyje sukaupę vaistų atsargų daugiau nei trims mėnesiams, nors visiškai pakanka dviejų savaičių. Įvedus griežtą deguonies apskaitą, suvartojimas sumažėjo nuo 32 balionų per mėnesį iki 17, o juk 1 baliono kaina – 50 eurų. Trumpiau tariant, taupome visur, kur tik galima, stengiamės uždirbti, kaip tik galima.
– Susidūrėte su labai nemaloniais iššūkiais: Jūsų darbo pradžioje ligoninėje beveik neliko reanimatologų. Patvirtinkite teiginį, kad šiuo metų gydytojų reanimatologų Širvintose netrūksta, kad kiekvienas Širvintų rajono gyventojas, sutrikus sveikatai, tikrai gaus visapusišką pagalbą.
– Turbūt didžiausią stresą patyriau susidūręs su buvusių reanimatologų demaršu, kuomet antrą mano darbo dieną vienu metu 5 gydytojai pateikė prašymus išeiti iš darbo. Realiai pasiliko dvi gydytojos, dirbančios po 0,5 etato, ir vienas – dirbantis 0,25 etato. Normaliai skyriaus veiklai garantuoti yra būtini 3,75 etato. Teko per 14 dienų surasti ir iš naujo suformuoti reanimacijos gydytojų kolektyvą, o juk čia negali būti pertrūkio nė vienai valandai. Esu be galo dėkingas gydytojai reanimatologei Mildai Kalinauskienei, kuri ypatingai sunkiu įstaigai metu nuoširdžiai ir atsakingai padėjo. Šiai gydytojai teko budėti ir kas antrą parą, kad tik pacientai gautų reikiamą pagalbą. Džiugu, kad tai jau pamiršta praeitis. Šiuo metu Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius visiškai sukomplektuotas. Vasario mėnesį tik 1 gydytojas reanimatologas (dirbantis 0,5 etato) mūsų įstaigoje dirbo pagrindinėse pareigose, o visi kiti buvo atvažiuojantys antraeilininkai, šiuo metu mūsų įstaigą, kaip pirmaeilę savo darbovietę, yra pasirinkę 3 gydytojai reanimatologai, dirbantys visu krūviu (1 etatas). Kiti antraeilininkai.
– Ko reikia, kad Širvintų ligoninėje nebūtų karo dėl ambicijų, o medikų ir pacientų, medikų ir administracijos tarpusavio santykiai būtų šilti ir malonūs?
– Manau, kad šiokia tokia įtampa tvyro dėl to, kad mano statusas „laikinai einantis pareigas“, o buvusi direktorė savo atleidimą yra apskundusi teismui ir kai kuriems darbuotojams kursto aistras, kad „palaukite, aš tuoj sugrįšiu“. Šie darbuotojai, norėdami „padėti sugrįžti“, veikia kenkėjiškai, dirba be iniciatyvos, bando sukelti konfliktus su pacientais ar kitais būdais kenkia įstaigos reputacijai ir nori parodyti, kad naujoji administracija nesugeba suvaldyti situacijos. Džiugu, kad tai pavieniai „židinukai“, juos mato tiek administracija, tiek ir kiti kolektyvo nariai, todėl situacija yra valdoma. Jei kalbėtume apie administracijos ir kolektyvo santykius – aš jau pirmą dieną deklaravau, kad mano darbo stilius yra pagrįstas tarpusavio pagarba ir bendravimu, o ne baime, todėl aš noriu, kad kolektyvas jaustųsi saugus ir ramus. Tokiu principu ir dirbu. Kaip pavyksta – čia geriau atsakytų kolektyvo nariai.
– Provincijoje nelengva surasti bet kokią darbo patirtį turinčių gydytojų. Kokia padėtis Širvintose? Kokių specialistų trūksta Širvintų ligoninėje?
– Mūsų ligoninėje dirba tik patyrę ir geriausi specialistai. Labai laukiame vidaus ligų gydytojų.
– Lankydamiesi ligoninės internetinėje svetainėje, matome, kad į Širvintų ligoninę atvyksta gydytojų konsultantų. Pas kokius specialistus širvintiškiai gali drąsiai registruotis?
– Stengiamės, kad Širvintų gyventojai ne tik gautų kokybiškas paslaugas, bet kaip didmiestyje turėtų net pasirinkimą, pas kokį gydytoją eiti. Širvintų ligoninėje ligonius priima akušeris-ginekologas (gyd. G. Šiuškuvienė ir gyd. V. Ramonienė), chirurgas (gyd. H. Gulbinavičius ir gyd. A. Skorupskas), chirurgas-onkologas (gyd. A. Dulskas), dermatovenerologas (gyd. V. Trinkūnienė), echoskopuotojas (gyd. D. Mikaliūnienė), endoskopuotojas (gyd. V. Sidorov), endokrinologas (gyd. I. Juchnevičienė ir gyd. R. Krikščiūnaitė), FMR gydytojas (gyd. I. Žigelienė), kardiologas (gyd. J. Šiukštienė), neurologas (gyd. J. Jokimaitienė), oftalmologas (gyd. R. O. Kadžienė ir gyd. R. Žižienė), otorinolaringologas (LOR) (gyd. D. Šimulynienė), pulmonologas (gyd. D. Krikštaponienė), radiologas (gyd. A. Lidžius), reumatologas (gyd. E. Puncevičienė), traumatologas (gyd. M. Tatol ir gyd. M. Jasiukevičius), urologas (dr. gyd. J. Sabalys ir gyd. M. Anglickis).
– Žinome, kad ligoninės virtuvė dirba labai sunkiomis sąlygomis. Ką planuojate keisti? Kaip tai atsilieps gaminamo maisto kokybei?
– Planuojame skelbti konkursą, kad ateitų investuotojas į maitinimo paslaugą. Norime perkelti virtuvę į kompaktiškesnes patalpas. Siekiame, kad patalpos atitiktų šių dienų reikalavimus, būtų aprūpintos šiuolaikine virtuvine įranga. Pagrindinis tikslas, kad mūsų pacientai gautų kokybišką, skanų, įvairų maistą. Maistas bus ruošiamas ligoninėje tų pačių darbuotojų, tik moderniais įrenginiais, pristatomas į skyrius specialiuose induose. Esu įsitikinęs, kad mūsų pacientai tai labai greitai pajus ir teigiamai įvertins.
– Kokią matote Širvintų ligoninės ateitį? Šviesią? Miglotą? Ar išvis tokia ligoninė bus po 10 metų?
– Į klausimą pabandysiu atsakyti klausimu. Kaip manote? Jei aš netikėčiau šviesia ligoninės ateitimi, ar aš būčiau palikęs puikų darbą sostinėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur išdirbau 10 metų ir buvau garantuotas saugiu darbu iki pensijos. Taip, aš tikiu šviesia ligoninės ateitimi. Aš tikiu puikiu kolektyvu, su kuriuo drauge pasieksime ligoninės klestėjimą. Mes netapsime universitetine ligonine, bet manau, kad po 10 metų ne ieškosime gydytojų, o jiems, jeigu reikės, skelbsime konkursą.
– Dėkoju už atsakymus. Sėkmės Jums ir Jūsų vadovaujamam ligoninės kolektyvui.
Romas Zibalas
Prabėgo daugiau nei penki mėnesiai, kai VšĮ Širvintų ligoninė laikinuoju vadovu buvo paskirtas gydytojas Vidmantas Eigėlis. Energingas vadovas per tokį trumpą laiką sugebėjo nuveikti daug darbų, taip reikalingų rajono gyventojams. Apie nuveiktus darbus, gydymo įstaigos perspektyvas ligoninės vadovas sutiko pasidalyti mintimis su „Širvintų krašto“ skaitytojais.
L. e. VšĮ Širvintų ligoninė direktoriaus pareigas gyd. Vidmantas Eigėlis: „Nauji specialistai ne tik sugrąžino Širvintų gyventojus, bet jau ir iš Ukmergės pas mus atvyksta ligonių konsultuotis.“
– Turėjote puikų darbą sostinėje, džiaugėtės didmiesčio privalumais. Ar nesigailite, kad sutikote vadovauti provincijos ligoninei? Kuo šie penki mėnesiai Širvintose ypatingi, su kokiais sunkumais susidūrėte ėmęsis ligoninės vairo?
– Gyvenime stengiuosi nepriiminėti nepasvertų sprendimų, o kuomet priimu, vadovaujuosi principu „Nesižvalgyk atgal, o tik į priekį“. Iš tiesų esu dėkingas rajono vadovams už suteiktą pasitikėjimą ir pripažinimą. Dėl provincijos, manau, kad tai tik nusistatymo klausimas, manyčiau, kad Širvintos nėra provincija, tai greičiau didmiesčio satelitas. Šie penki mėnesiai tikrai nebuvo lengviausi ir džiaugsmingiausi mano gyvenime. Teko stoti prie ligoninės vairo, kuomet jos finansinė būklė yra labai toli nuo idealo, įstaiga turi pakankamai didelį finansinį minusą, nesugebėta įsisavinti net sutartinių sumų už ambulatorines konsultacijas ir dienos stacionaro paslaugas, o didelė kolektyvo dalis buvo demotyvuota, nematė ligoninės tolesnės perspektyvos, buvo netgi negeranoriškai nusistačiusių. Buvo ir apmaudžių momentų, kada įstaigos darbuotojai (aš jų sąmoningai nevadinu kolektyvo nariais) bandydavo „torpeduoti“ įstaigą kviesdami komisijas ar žiniasklaidą, turėdami viltį, kad bus surastas koks nors skandalingas faktas.
– Daugiau ar mažiau spėjote susipažinti su ligoninės reikalais. Kokia Širvintų ligoninės situacija?
– Ligoninė buvo, yra ir bus. Džiugu, kad pavyko kolektyvui pažadinti viltį. Ligoninės finansinės padėties staigaus pagerėjimo negalima laukti, nes ekonomika negailestinga: jeigu kelerius metus eini žemyn, be struktūrinių reformų staigaus augimo nebus, bet situacija ženkliai gerėja ir tai rodo paprasti faktai. Jei pernai įstaiga nesugebėjo atlikti sutartyje numatytų ambulatorinių konsultacijų ir tokiu būdu prarado daugiau kaip 25 000 eurų, tai šiuo metu sutartinė suma visiškai įsisavinta ir jau turime atlikę virškvotinių paslaugų daugiau nei už 30 000 eurų. Sausio – vasario mėnesiais būdavo suteikiama apie 2000 ambulatorinių konsultacijų, gegužės mėnesį jų buvo daugiau nei 2500, o birželio mėnesį net daugiau nei 2800. Galime džiaugtis, kad Širvintų gyventojai bet kokios konsultacijos, kurią teikia ligoninė, neturi laukti ilgiau nei dvi savaites. Per 5 mėnesius į ligoninę atvyko dirbti 8 nauji specializuotas ambulatorines konsultacijas teikiantys gydytojai specialistai. Visiškai suformuotas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Subalansuotos įstaigos pajamos su išlaidomis.
– Šiandieną rajono žmonės mato gerėjančias gydymo sąlygas, į suremontuotas patalpas perkeltą Vidaus ligų skyrių. Sakykite, kaip pavyko per tokį trumpą laiką išspręsti, rodos, dešimtmečiais spręstą ir niekaip neišspręstą problemą. Kas padėjo priimti racionalius sprendimus?
– Yra malonu dirbti, kada tave girdi ir įsiklauso į tavo pasiūlymus merė, tarybos nariai ir Savivaldybės administracija. Man buvo gėda žiūrėti pacientams į akis, kuomet jie buvo priversti gulėti palatose, kurios nuo ligoninės pastatymo nebuvo mačiusios remonto, o ant galvų krito tinko gabalai. Geros patalpos, į kurias dabar perkeltas Vidaus ligų skyrius, buvo 10 metų išnuomotos ir nuomos sutarties pabaigos dar būtų reikėję laukti ilgai, tačiau pasiūliau merei, kad būtų teikiamas klausimas tarybai dėl sutarties su nuomininkais nutraukimo prieš terminą. Taryba tam pritarė ir patalpos vėl ligoninės dispozicijoje. Kas labai džiugu, kad ir su buvusiais nuomininkai mes išsiskyrėme draugiškai, nors jie patyrė nuostolių dėl patalpų remonto ir įmontuotos įrangos. Vienas iš nuomininkų savininkų pokalbio telefonu metu pasakė, kad „jokių problemų, būdamas tavo vietoje, aš daryčiau tą patį“. Gyvenimas eina į priekį, ligoniai dabar jau šviesiose patalpose, o mes dirbame, kad ir buvusios tragiškos patalpos trečiame aukšte taptų moderniu Geriatrijos skyriumi.
– Pripažinkime visiems labai nemalonią tiesą: Širvintų ligoninė skendi skolose. Džiugu tai, kad skolos mažėja. Kaip pavyko sureguliuoti šį procesą?
– Visų pirma stengiamės gauti daugiau pajamų. Ženkliai padidinome ambulatorinių konsultacijų skaičių. Pritaikėme motyvacinę darbo užmokesčio tvarką ambulatorines paslaugas teikiantiems gydytojams. Nauji specialistai ne tik sugrąžino Širvintų gyventojus, bet jau ir iš Ukmergės pas mus atvyksta ligonių konsultuotis. Siekiame, kad stacionarinės ir slaugos lovos funkcionuotų maksimaliu lrūviu. Sumažinome sąnaudas: pasirodo, kad kaip kurie skyriai turėjo sandėlyje sukaupę vaistų atsargų daugiau nei trims mėnesiams, nors visiškai pakanka dviejų savaičių. Įvedus griežtą deguonies apskaitą, suvartojimas sumažėjo nuo 32 balionų per mėnesį iki 17, o juk 1 baliono kaina – 50 eurų. Trumpiau tariant, taupome visur, kur tik galima, stengiamės uždirbti, kaip tik galima.
– Susidūrėte su labai nemaloniais iššūkiais: Jūsų darbo pradžioje ligoninėje beveik neliko reanimatologų. Patvirtinkite teiginį, kad šiuo metų gydytojų reanimatologų Širvintose netrūksta, kad kiekvienas Širvintų rajono gyventojas, sutrikus sveikatai, tikrai gaus visapusišką pagalbą.
– Turbūt didžiausią stresą patyriau susidūręs su buvusių reanimatologų demaršu, kuomet antrą mano darbo dieną vienu metu 5 gydytojai pateikė prašymus išeiti iš darbo. Realiai pasiliko dvi gydytojos, dirbančios po 0,5 etato, ir vienas – dirbantis 0,25 etato. Normaliai skyriaus veiklai garantuoti yra būtini 3,75 etato. Teko per 14 dienų surasti ir iš naujo suformuoti reanimacijos gydytojų kolektyvą, o juk čia negali būti pertrūkio nė vienai valandai. Esu be galo dėkingas gydytojai reanimatologei Mildai Kalinauskienei, kuri ypatingai sunkiu įstaigai metu nuoširdžiai ir atsakingai padėjo. Šiai gydytojai teko budėti ir kas antrą parą, kad tik pacientai gautų reikiamą pagalbą. Džiugu, kad tai jau pamiršta praeitis. Šiuo metu Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius visiškai sukomplektuotas. Vasario mėnesį tik 1 gydytojas reanimatologas (dirbantis 0,5 etato) mūsų įstaigoje dirbo pagrindinėse pareigose, o visi kiti buvo atvažiuojantys antraeilininkai, šiuo metu mūsų įstaigą, kaip pirmaeilę savo darbovietę, yra pasirinkę 3 gydytojai reanimatologai, dirbantys visu krūviu (1 etatas). Kiti antraeilininkai.
– Ko reikia, kad Širvintų ligoninėje nebūtų karo dėl ambicijų, o medikų ir pacientų, medikų ir administracijos tarpusavio santykiai būtų šilti ir malonūs?
– Manau, kad šiokia tokia įtampa tvyro dėl to, kad mano statusas „laikinai einantis pareigas“, o buvusi direktorė savo atleidimą yra apskundusi teismui ir kai kuriems darbuotojams kursto aistras, kad „palaukite, aš tuoj sugrįšiu“. Šie darbuotojai, norėdami „padėti sugrįžti“, veikia kenkėjiškai, dirba be iniciatyvos, bando sukelti konfliktus su pacientais ar kitais būdais kenkia įstaigos reputacijai ir nori parodyti, kad naujoji administracija nesugeba suvaldyti situacijos. Džiugu, kad tai pavieniai „židinukai“, juos mato tiek administracija, tiek ir kiti kolektyvo nariai, todėl situacija yra valdoma. Jei kalbėtume apie administracijos ir kolektyvo santykius – aš jau pirmą dieną deklaravau, kad mano darbo stilius yra pagrįstas tarpusavio pagarba ir bendravimu, o ne baime, todėl aš noriu, kad kolektyvas jaustųsi saugus ir ramus. Tokiu principu ir dirbu. Kaip pavyksta – čia geriau atsakytų kolektyvo nariai.
– Provincijoje nelengva surasti bet kokią darbo patirtį turinčių gydytojų. Kokia padėtis Širvintose? Kokių specialistų trūksta Širvintų ligoninėje?
– Mūsų ligoninėje dirba tik patyrę ir geriausi specialistai. Labai laukiame vidaus ligų gydytojų.
– Lankydamiesi ligoninės internetinėje svetainėje, matome, kad į Širvintų ligoninę atvyksta gydytojų konsultantų. Pas kokius specialistus širvintiškiai gali drąsiai registruotis?
– Stengiamės, kad Širvintų gyventojai ne tik gautų kokybiškas paslaugas, bet kaip didmiestyje turėtų net pasirinkimą, pas kokį gydytoją eiti. Širvintų ligoninėje ligonius priima akušeris-ginekologas (gyd. G. Šiuškuvienė ir gyd. V. Ramonienė), chirurgas (gyd. H. Gulbinavičius ir gyd. A. Skorupskas), chirurgas-onkologas (gyd. A. Dulskas), dermatovenerologas (gyd. V. Trinkūnienė), echoskopuotojas (gyd. D. Mikaliūnienė), endoskopuotojas (gyd. V. Sidorov), endokrinologas (gyd. I. Juchnevičienė ir gyd. R. Krikščiūnaitė), FMR gydytojas (gyd. I. Žigelienė), kardiologas (gyd. J. Šiukštienė), neurologas (gyd. J. Jokimaitienė), oftalmologas (gyd. R. O. Kadžienė ir gyd. R. Žižienė), otorinolaringologas (LOR) (gyd. D. Šimulynienė), pulmonologas (gyd. D. Krikštaponienė), radiologas (gyd. A. Lidžius), reumatologas (gyd. E. Puncevičienė), traumatologas (gyd. M. Tatol ir gyd. M. Jasiukevičius), urologas (dr. gyd. J. Sabalys ir gyd. M. Anglickis).
– Žinome, kad ligoninės virtuvė dirba labai sunkiomis sąlygomis. Ką planuojate keisti? Kaip tai atsilieps gaminamo maisto kokybei?
– Planuojame skelbti konkursą, kad ateitų investuotojas į maitinimo paslaugą. Norime perkelti virtuvę į kompaktiškesnes patalpas. Siekiame, kad patalpos atitiktų šių dienų reikalavimus, būtų aprūpintos šiuolaikine virtuvine įranga. Pagrindinis tikslas, kad mūsų pacientai gautų kokybišką, skanų, įvairų maistą. Maistas bus ruošiamas ligoninėje tų pačių darbuotojų, tik moderniais įrenginiais, pristatomas į skyrius specialiuose induose. Esu įsitikinęs, kad mūsų pacientai tai labai greitai pajus ir teigiamai įvertins.
– Kokią matote Širvintų ligoninės ateitį? Šviesią? Miglotą? Ar išvis tokia ligoninė bus po 10 metų?
– Į klausimą pabandysiu atsakyti klausimu. Kaip manote? Jei aš netikėčiau šviesia ligoninės ateitimi, ar aš būčiau palikęs puikų darbą sostinėje, Sveikatos apsaugos ministerijoje, kur išdirbau 10 metų ir buvau garantuotas saugiu darbu iki pensijos. Taip, aš tikiu šviesia ligoninės ateitimi. Aš tikiu puikiu kolektyvu, su kuriuo drauge pasieksime ligoninės klestėjimą. Mes netapsime universitetine ligonine, bet manau, kad po 10 metų ne ieškosime gydytojų, o jiems, jeigu reikės, skelbsime konkursą.
– Dėkoju už atsakymus. Sėkmės Jums ir Jūsų vadovaujamam ligoninės kolektyvui.
Romas Zibalas
Vienas pastebėjimas-labai norėttusi,kad ant gydytojo kabineto kabanti darbo laiko lentelė atspindėtų tokias datas kaip gydytojas dirba
Negi deguonies trūksta?
kokias eiles užsieniečių mačiau prie ligoninės: ką ten kažkokie ukmergiečiai. Tik deguonis ligoniams jau tampa deficitu
Sirvintos atgime
Tokio vadovo Širvintos seniai laukė.
Tikrai taip.
Tai, kas yra, yra geriau, nei buvo. Ir tuo viskas pasakyta.
Nėra čia taip blogai,
kaip opozicija pridejuoja.
jo jo uzdirbs, prie ankstesniu meru turbut po 699 euru uzdirbdavo, kad verciate taip juos garbinti?