Ilgametė mokytojų tradicija nenutrūksta

Išvykos akimirka

Išvykos akimirka

Jau bene šešiolika metų, Širvintų rajono buvusių kaimo pradinių mokyklų mokytojų tradicija – vasarą aplankyti vis kitą Lietuvos kampelį, nenutrūksta. Šiais metais rugpjūčio 4 dieną susiruošėme vykti į vienos dienos edukacinę išvyką po Žemaitiją.

Pirmiausia aplankėme Šilalės rajone esančius Dionizo Poškos Baublius. Šilalės rajone Bijotų kaime ant kalvos, kur senovėje buvo Barzdžių dvaras, rašytojas ir istorikas Dionizas Poška (1765-1830) nupjauto medžio kamieno storiausioje dalyje įrengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Ten sudėjo surinktus senovinius radinius, namų apyvokos daiktus. Sakoma, kad žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo giliose drevėse baubte baubė, o pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių dievaičiu Bubilu. Dabar D. Poškos Baubliai – Šilalės Vlado Statkevičiaus krašto muziejaus padalinys.

Paskutinės restauracijos metu buvo atrasta dėžutė su keletu eksponatų – akmens amžiaus kirvukai, keletas ietigalių, maldaknygės. Jie dabar eksponuojami vėl duris atvėrusiame muziejuje. Atstatytoje Antano Smetonos laikų mokyklėlėje galėjome apžiūrėti Dionizo Poškos ekspoziciją, malūną, pasivaikščioti sutvarkytu parku.

D. Poškos muziejuje

D. Poškos muziejuje

Pravažiuodami Rietavą negalėjome neužsukti į didingą bažnyčią. Dabartinė Rietavo mūrinė bažnyčia kunigaikščių Oginskių laikais pradėta statyti po to, kai buvo perstatyta Rietavo dvaro sodyba ir pertvarkyta miestelio centrinė dalis. Bažnyčios projektas parengtas kur kas anksčiau. Dar 1846 m. kunigaikštis Irenėjus Oginskis kreipėsi į Telšių vyskupą prašydamas išrūpinti leidimą bažnyčios statybai. Bažnyčios projekto autorius buvo Gonsavskis (Gąsowski), projektas parengtas Romoje. 1853 m. vyskupas Motiejus Valančius pašventino kertinį Rietavo bažnyčios akmenį ties Didžiuoju altoriumi. 1874 m. naujoji Rietavo dvibokštė neoromaninio stiliaus bažnyčia buvo užbaigta ir tapo tikra rietaviškių „baltąja gulbe“ – ji puošia Rietavo miestą ir yra jo pagrindinis dvasinės traukos centras.

Apie Plungėje esančią Mykolo Oginskio dvaro sodybą girdėjome visi, tačiau ar aplankėme? Plungės dvaro pastatų kompleksas – vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. XIX amžiaus pirmoje pusėje dvaras priklausė Platonui Aleksandrovičiui Zubovui, Rusijos valstybės ir karo veikėjui. 1873 m. Plungės dvarą iš P.Zubovo nupirko kunigaikštis Ireniejus Oginskis, iš kurio dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Oginskis. Kunigaikštis M. Oginskis 1879 m. Plungėje vietoje senųjų rūmų pastatė naujus, aplinkui juos įrengė didžiulį parką, kuriame buvo keliolika tvenkinių.

Kunigaikščiai Oginskiai, o ypač Mykolas Oginskis, be jokios abejonės, padarė labai didelę įtaką XIX a. – XX a. pr. Plungės ir visos Žemaitijos kultūriniam gyvenimui. 1873 metais kunigaikštis dvare įsteigė meno mokyklą, jame veikė orkestras. M.Oginskis buvo geranoriškas žmogus, palaikė lietuvių tautinį sąjūdį, padėdavo valstiečių vaikams siekti mokslo, propagavo naujas ūkininkavimo formas, rengė žemės ūkio ir rankdarbių parodas. Valdant M.Oginskiui Plungės dvare mėgdavo lankytis žymūs to laiko kultūros ir meno veikėjai. 1889 – 1893 metais dvare gyveno, kūrė ir dvaro orkestre grojo žymus Lietuvos kompozitorius M.K.Čiurlionis. Pastarąjį dažnai aplankydavo poetas Antanas Baranauskas. Rūmuose taip pat dažnai lankydavosi Kretingos grafas Tiškevičius. Šiuo metu dvare veikia Žemaičių dailės muziejus. Dvaro teritorijoje yra net Laikrodinė-oranžerija. Tai raudonų plytų pilaitė. Iki mūsų laikų išlikusi Laikrodinė balkonu buvo sujungta su kita patalpa, kurioje veikė vasaros oranžerija. Dabar šiame pastate veikia miesto biblioteka.

Šaltojo karo muziejuje

Šaltojo karo muziejuje

Kitas sustojimas – Šaltojo karo muziejus. Įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, Plokštinės raketų bazėje. Muziejaus įkūrimo tikslas – papasakoti apie penkiasdešimt metų trukusį šaltajį karą, jo poveikį Europos ir Lietuvos istorijai, branduolinės ginkluotės keliamą grėsmę žmonijai. Lankytojus pasitinka sutvarkyta aplinka, įrengta apžvalgos aikštelė. Ekspozicijoje lankytojams pristatoma unikali vaizdinė ir grafinė medžiaga, kuri pasakoja apie buvusį visiškai slaptą sovietų branduolinės ginkluotės organizavimą ir veikimo principus. Taip pat demonstruojami kovinių raketų ir kitos Šaltojo karo ginkluotės pavyzdžių maketai, autentiška to meto įranga, ginklai. Suformuotą militarizmo ekspoziciją taip pat sudaro nuotraukos, vaizdo projekcijos, įgarsinimas.

Platelių dvare

Platelių dvare

Ekskursijos dalyvės apsilankė Platelių dvare, kuris XVIII a. pab. atiteko privačion grafų Šuazelių nuosavybėn. Dvarą grafai valdė iki 1940 m. Išlikę dvaro pastatai pritaikyti šių dienų reikmėms: Platelių dvaro svirne veikia istorinė-etnografinė, gamtos ekspozicijos, parodų salėje organizuojamos parodos. Buvusiose dvaro arklidėse įkurtas Užgavėnių muziejus.

Grožėjomės nauju 15 metrų aukščio apžvalgos bokštu iš kurio matyti nuostabi gamta, gražūs vaizdai į Platelių ir Beržoro ežerus, Platelių miestelį, Beržoro kaimą, Siberijos pelkę.

Ekskursijos metu žavėjomės Telšių – kultūros sostinės įžymybėmis, kurios buvo įdomiai apibūdintos (žemaičių tarme) gidės Aistės.

Nors grįžome jau apie vidurnaktį, bet gera nuotaika ir įspūdžiai dar ilgai neleido užmigti.

Įspūdingai sutvarkyta dvaro aplinka

Įspūdingai sutvarkyta dvaro aplinka

Dėkoju mokytojoms bendramintėms už puikią atmosferą, už norą tęsti mūsų keliones po gimtąjį kraštą. Juk geriau vieną kartą pamatyti, negu 100 kartų išgirsti. Ar ne tiesa?

Asta Jurkevičienė
Nuotraukose – kelionės akimirkos

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top