
Lietuvoje pelkių plotas nėra tiksliai nustatytas. Manoma, kad jos užima iki 4 proc. Lietuvos teritorijos. Tėra tik 30 pelkių, didesnių kaip 1000 ha.
Mūsų rajone didžiausia, gretimame Vilniaus rajone irgi besidriekianti Alionių pelkė nepatenka tarp dešimties didžiausių, jos plotas „tik“ 2072 ha (kitais duomenimis – 2096,1 ha).
Alionių pelkė patenka į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, kuris vienija visas Europos Sąjungos šalis, saugant Europos gamtos paveldą. 1974 metais tuometinės LTSR Ministrų tarybos nutarimu šioje teritorijoje buvo įsteigtas Alionių telmologinis draustinis. Jis įrašytas į Valstybinių telmologinių (pelkių) draustinių sąrašą, kuriame per pusšimtį pelkių draustinių.
Alionių pelkė yra tyrinėta gamtininkų. Pelkės yra natūrali gyvenamoji aplinka daugeliui saugomų gyvūnijos rūšių, jose ir pelkės teritorijoje augančiuose miškuose randama retų augalų. Pelkėse esančiuose miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.
Alionių pelkės miško buveinės Uolės upelio slėnyje rasta didelė paprastojo kardelio augavietė. Tai daugiametis augalas, rugsėjo 1-ąją simbolizuojančio darželių kardelio giminaitis, dažniausiai su dviem rutuliškais gumbais. Užauga iki 70 cm aukščio, žiedynas turi 5-10 žiedų. Apyžiedis purpuriškai violetinis. Žydi gegužės–liepos mėn. Sparčiai nykstanti rūšis, įrašyta į Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių raudonąsias knygas. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta nuo 1962 metų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.