„Jei Grabnyčių dieną nei lyja, nei šviečia saulė, bus daug bulvių“

Vasario 2 dieną bažnyčiose šventinamos Grabnyčių žvakės. Liaudis šią dieną vadina Gramnyčiomis arba Grabnyčiomis. Dažnas galvoja, kad tai kažkokiu būdu turi sietis su žodžiu grabas, tai yra karstas. Tačiau tai klaidinga garsinė sąsaja, nes šią dieną jokių reikalų su karstais niekas neturi ir niekada neturėjo. Pasak Lietuvos etnoastronomo Jono Vaiškūno, išties šios dienos pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio „gromnica“, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Senieji šios dienos lietuvių ir kitų Europos tautų papročiai taip pat patvirtina šios dienos ryšį su Perkūnu.
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos dorinio ugdymo mokytojos Renatos Blusevičienės teigimu, žmonės, tikintys vasario 2 dieną šventintų žvakių galia, privalo jų turėti namuose: jei ištiktų nelaimė ar prireiktų uždegti mirštančiam žmogui. Per Grabnyčias šventinamos žvakės simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį ir tamsiąsias jėgas. Tikima, kad Grabnyčių žvakės gali apsaugoti namus nuo žaibų, laukus nuo ledų, o žmogų nuo perkūnijos ir ligų. Grabnyčių žvakę uždegdavo ir statydavo ant lango užslinkus audros debesims ir pradėjus griaudėti Perkūnui. Pradėdami statyti trobą, gabaliuką žvakės paslėpdavo pirmojo vainiko kertėj. Sukryžiuotus du žvakės gabaliukus bitininkai dėdavo į naują avilį tam, kad spiečius neišeitų.
Suvalkiečiai grabnyčių žvake net aitvarą, visokią naudą klėtin nešantį, mokėjo prisivilioti. Aitvaras nutupia ant puodynės, po kuria dega žvakė, – belieka lininę skepetą užmesti. Burtai su Grabnyčių žvake pasako, kas žmogaus laukia tais metais. Grabnyčių dieną su šiomis žvakėmis dar būdavo ir buriama. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – gali būti, kad kas nors iš namiškių greitai mirs.
Senovėje Grabnyčių dieną paminėdavo netgi pirtyje. Visų pirma, uždegdami pirtyje natūralaus vaško žvakę, senovės lietuviai pabūdavo prie apvalančios gyvos ugnies, pajusdavo ryšį su Dangumi ir Žeme, su protėvių tradicija.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.