Užsitęsusi žiema šiek tiek pakoregavo medžioklės trofėjų skaičių

Kęstučio Gečio po ilgos pertraukos rajone nušauto briedžio ragai ir kaukolės viršutinė dalis.

Gegužės 1-ąją prasidėjo naujasis medžioklės sezonas, o praėjusią savaitę aplinkosaugininkai ir medžiotojai suskaičiavo 2012-2013 metų medžioklės sezono rajone rezultatus. Nors rajono teritorija nėra didelė, pasak Širvintų medžiotojų draugijos medžioklės žinovo Vaclovo Četrausko, medžiotojams laimikiu skųstis nereikėtų.

– Rajone miškai nėra vienatipiai, o įvairūs, mišrieji, taigi mitybinė bazė laukiniams gyvūnams yra labai plati, – sakė medžioklės žinovas.

Iš viso rajone medžiojo 13 medžiotojų būrelių, iš kurių Širvintų medžiotojų draugijai priklauso penki. Pagal kai kuriuos sumedžiotus žvėris buvo gerokai viršyti ankstesnio sezono rezultatai.

Šernų sumedžiota daugiau

Per 2012-2013 metų sezoną rajone daugiausia sumedžiota šernų – nuo taiklių šūvių krito net 764 laukinės kiaulės. Tai – 110 šernų daugiau, nei prieš metus.

– Nepaisant ilgos ir sunkios žiemos, matome, kad šernų banda rajone nenukentėjo, užaugo gražaus prieauglio. Manau, tai ir teisingos medžiotojų veiklos rezultatatas – jei šernei netrukdysi užauginti vaikų, ji tai ir padarys, – sakė Vaclovas Četrauskas.

Tačiau šio skaičiaus rekordiniu laikyti nereikėtų: 2009-2010 metais buvo sumedžioti 975 šernai, 2010-2011 metais – 776.

O štai bebrų šįmet krito mažiau: 2011-2012 metų sezono rajone metu buvo sumedžiotas 341 bebras, praėjusį – 233. Medžioklės žinovo manymu, tai irgi susiję su užsitęsusia žiema. Bebras – vandens gyvūnas, telkinyje praleidžiantis daugiausia laiko. Kol neištirpo ledas, kol miškuose buvo daug sniego, kol pelkėtos vietos buvo sunkiau pasiekiamos, tol bebrai turėjo puikias sąlygas slėptis nuo medžiotojų.

– Galiu drąsiai pasakyti, kad bebrų populiacija tikrai nesumažėjo, taigi medžiotojai ateityje pasigirs gausesniu laimikiu, – įsitikinęs medžioklės žinovas.

Jis pažymėjo, kad bebrų medžioklėms įtakos turi ne tik šių gyvūnų daroma žala ūkininkams, bet ir kylanti bebrų kailių supirkimo kaina. Apskritai bebrų kailiai tampa vis populiaresni, nors jų apdirbimas vis dar išlieka gana sudėtingas – odą reikia šlifuoti, kailį kirpti ir dažyti. Naujos technologijos leidžia iš bebrų kailių pasiūti gražių ir paklausių drabužių.

– Manau, kad pagal vertingumą bebrų kailis yra antroje vietoje po ūdros, – teigė Vaclovas Četrauskas.

XX a. pirmoje pusėje bebrai Lietuvoje buvo visiškai išnaikinti. Tik po Antrojo pasaulinio karo jų vėl atvežta į Lietuvą. Beje, pirmieji atvežtiniai bebrai kaip tik įsikūrė mūsų rajono teritorijoje – jų paleista prie Kertušo ežero ir Balžės upelio. Kadangi gamtoje bebrai priešų beveik neturi, jų populiaciją gali reguliuoti tik žmogus.

Nors kiškių mažėja, sumedžiota dvigubai daugiau

Remiantis aplinkosaugininkų pateiktais duomenimis, praėjusį medžioklės sezoną rajone buvo sumedžiotos 186 lapės, o tai – 27 lapėm daugiau, nei prieš metus. Medžioklės žinovas pridūrė, kad lapių medžioklę daugiausia palaiko entuziastai, nes šių žvėrelių kailiai nebėra taip vertinami, kaip anksčiau. Taigi, lapė tapo mažiau įdomi medžiotojams.

Praėjusį sezoną rajone medžiotojai patiesė 42 mangutus ir 49 kiškius. Palyginti su prieš tai buvusiu sezonu, mangutų sumedžiota 12 daugiau, o kiškių – 26 daugiau.

– Manau, kad mangutų sumedžiota per mažai. Prieš kelerius metus šių žvėrelių sumedžiojimas sumažėjo visoje Lietuvoje. Sunku pasakyti, kas tai lėmė. Gal liga, o gal – savireguliacija. Tačiau medžiotojai akcentuoja, kad šių gyvūnų, svetimų mūsų gamtai, populiacija turėtų būti dar labiau apribota, – pasakojo medžioklės žinovas.

Anot jo, mangutai į Lietuvą atėjo iš Baltarusijos, kur buvo įveisti kaip kailiniai gyvūnai.

O štai kiškių sumedžiojimo rezultatai Vaclovą Četrauską nustebino. Jis mano, kad žvairaakių sumedžiota dvigubai daugiau greičiausia atsitiktinai, nes Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse, Lenkijoje kiškių kasmet mažėja.

Vėl nušauta briedžių

Pernai po ilgos pertraukos rajone buvo sumedžioti 2 briedžiai, nors jiems sumedžioti buvo išduotos 4 licencijos. Vieną briedį nušovė Vilniaus medžiotojų klubo „Alionys“ medžiotojas Kęstutis Gečys. Pasak laimingo medžiotojo, tai pirmasis įspūdingesnis trofėjus per ilgą, kone 30 metų trunkančią medžiotojo karjerą. Trejų metų patinas 2012 metų rudenį krito netoli Ūlyčėlės kaimo.

Kadangi briedžių medžioklė yra licencijuojama, medžiotojams yra nustatyti reikalavimai, į kuriuos būtina atsižvelgti. Tai, kad išnaudota tik pusė licencijų briedžiams, leidžia spėti, kad po ilgesnės pertraukos mūsų medžiotojai ypač atsargiai vertino sutiktus miško galiūnus. Apskritai, Vaclovo Četrausko nuomone, medžiotojams pastaruoju metu kiek trūksta kompetencijos greitai įvertinti per medžioklę sutiktą briedį ar elnią. Gal todėl buvo išnaudota mažiau nei pusė licencijų medžiojant ir elnius – leista sumedžioti 50, o nuo šūvių krito tik 20.

Praėjusį sezoną rajone sumedžiotos 162 stirnos. Tai – viena stirna mažiau, nei per ankstesnį medžioklės sezoną.

Pateiktais duomenimis, praėjusį medžioklės sezoną rajone nušauti 3 vilkai – vienu daugiau, nei prieš metus.

Beje, mūsų minėtas Kęstutis Gečys prisipažino, kad ne kartą per šautuvo taikiklį matė ir vilką, bet nenušovė tik todėl, kad savo akimis iš karto nepatikėjo, jog mato pilkį. Uždelsta akimirka leido vilkui išnešti sveiką kailį.

Kalbant apie kitus gyvūnus, praėjusiame medžioklės sezone buvo sumedžiota 19 kiaunių (2011-2012 metų sezone – 22), 2 kanadinės audinės (7) ir 2 ondatros (7).

Sumedžiotų paukščių statistika – abejotina

2012-2013 metų medžioklės sezono metu sumedžiota nemažai paukščių. Nuo taiklių šūvių krito 4 slankos (0), 191 didžioji antis (163), 2 rudgalvės kryklės (1), 4 želmeninės žąsys (0) ir 8 fazanai (21).

Tačiau buvo ir netaiklių šūvių, o gal medžiojami paukščiai tiesiog išvengė susitikimų su medžiotojais. Antrus metus nenušauta nė vienos kurapkos, dryžgalvės kryklės, laukio, baltakaklės žąsies ir kormorano. Per praėjusį medžioklės sezoną medžiotojai nenušovė nė vienos rudgalvės anties (prieš tai buvo nušautos 4), kuoduotosios anties (prieš tai – net 74) ar klykuolės (2).

– Manau, kad paukščių statistika nėra tiksli, nes, spėju, medžiotojai nelabai gerai pažįsta paukščių rūšis, – sakė Vaclovas Četrauskas. – Pasitaiko, kad viena ančių rūšis priskiriama kitai. Kaip kitaip galima paaiškinti tą faktą, kad pernai nesumedžiota nė vienos kuoduotosios anties, o anksčiau – net 74? Ši paukščių rūšis nėra reta, rajone jų apstu. Galimas dalykas, medžiotojai nušautas kuoduotąsias antis klaidingai priskyrė kitoms rūšims.

Pasak medžioklės žinovo, kai kurių rūšių paukščių pas mus net nėra. Visiems žinoma, kad kormoranai daugiausia gyvena pamaryje. Mūsų gamtoje nėra ir fazanų, nes jie žiemos sąlygomis neišgyventų.

Lietuvoje medžiojami tik medžioklės metu į laisvę išleisti fazanai. Jų nusiperkama specialiuose fazanynuose, atsivežama į medžioklės plotą, paleidžiama ir šaudoma. Lygiai taip kur nors palei Čiobiškį būtų galima medžioti dramblius ar raganosius, o gal – krokodilus, jei tam būtų pritaikytos medžioklės taisyklės ir kam nors kiltų mintis šių Afrikos gyvūnų atsivežti į Lietuvą. O jei nenušautų?

– Jei kuriam fazanui ir pavyksta išvengti taiklaus šūvio, tuo labai greitai apsidžiaugia lapė ar kitas plėšrūnas, – juokavo kalbinti medžiotojai ir nesiryžo spėti, kas nutiktų su drambliu, jei jam pavyktų pergudrauti medžiotojus.

Prieš brakonierius – vaizdo registratoriai

2012-2013 metų medžioklės sezono metu kritusių gyvūnų pulką papildė ne tik sumedžioti, bet ir kitaip žuvę medžiojamieji gyvūnai. Pranešta, kad keliuose žuvo 18 laukinių gyvūnų (prieš tai – 22).

Be to, 5 gyvūnus sudraskė vilkai (prieš tai – 4), 8 gyvūnai rasti kritę (2011-2012 metų sezono metu – irgi 8).

Medžiotojai taip pat nušovė 5 sužeistus ar sergančius gyvūnus. Per ankstesnį sezoną toks buvo tik vienas.

Suprantama, kad į šią statistiką nepatenka brakonierių nušauti gyvūnai. Medžiotojai sako, kad brakonierių pėdsakų aptinka nemažai. Ypač daug randama paspęstų kilpų, kai kurios jų, galima spėti, paspęstos jau senokai.

Medžiotojai sako, kad pastaruoju metu kovai su brakonieriais ėmė taikyti šiuolaikines technologijas, pamiškėse ar palei kelius įrengdami vaizdo registratorius. Jie reaguoja į judesį, įsijungia ir nufilmuoja praeinančius asmenis ar pravažiuojančius automobilius. Peržiūrėję įrašytą vaizdo medžiagą, medžiotojai mato, kas lankosi jų nuomojamuose medžioklės plotuose.

– Vaizdo registratoriai – labai veiksminga priemonė, ypač įrodant pažeidimą teismuose, – sakė medžiotojas Česlovas Bakasėnas, beje, šiuo metu besiverčiantis advokato praktika. Anot teisininko, tokia nufilmuota medžiaga gali būti ir įrodymas, tad brakonieriams reikėtų labai susirūpinti.

Kol kas akivaizdžių pažeidimų užfiksuota nebuvo, tačiau kai kuri vaizdo medžiaga jau leidžia atidžiau pažvelgti į vieną ar kitą rajono gyventoją, pasidomėti jo užsiėmimais. Kelis kartus buvo nufilmuoti asmenys, lankęsi prie medžioklės bokštelių, tyrinėję aplinką, nežinia ko važinėję po medžioklės plotus. Duomenys kaupiami, analizuojami.

Gintaras Bielskis