Pigoniškiai mato ant ginčijamo kelio kraunamas kalades ir net žaislus, policija ir teismai – ne. Kas teisus?

Ginčijamas kelias suka tiesiai per G. B. kiemą. 2013 metų nuotr. iš ŠK archyvo.

Ginčijamas kelias suka tiesiai per G. B. kiemą. 2013 metų nuotr. iš ŠK archyvo.

Dar liepos 2 dieną Vilniaus regiono apylinkės teismas atmetė Čiobiškio seniūnijos gyventojo Vytauto C. skundą dėl kovo 29-ąją policijos priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. G. atžvilgiu. Kovo 19 dieną Vytautas C. dar devyni Čiobiškio seniūnijos Pigonių kaimo gyventojai kreipėsi į policiją teigdami, kad šio kaimo gyventoja galimai nevykdo teismo sprendimo ir trukdo naudotis seniūnijos keliu, einančiu per jos privačią valdą. Anot skundo, M. G. ant kelio ir kelio apsaugos zonoje krauna įvairius eismui trukdančius daiktus: medines kalades, medžių šakas, vaikų žaislus ir t.t. Pareiškėjai užsiminė, kad dėl to paties fakto kreipėsi ir į rajono valdžią. Policijos prašyta nubausti M. G. dėl tokio jos elgesio.

Kai policija nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, Vytautas C. kreipėsi į teismą manydamas, kad tyrimas buvo atliktas formaliai, neprofesionaliai, o nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės. Anot skundo, kelias iki šiol apkrautas daiktais, nėra laisvai pravažiuojamas, priešingai nei nurodyta policijos nutarime, kurį priimant nebuvo atsižvelgta į Kelių įstatyme įtvirtintas kelio, kelio juostos, kelio apsaugos zonos sąvokas, į Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 metų kovo 10 dienos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nė vienas iš keturių skundų nepasitvirtino

„Širvintų kraštas“ ne kartą yra rašęs apie konfliktą, kuris dėl galimybės naudotis šiuo vadinamu Napoleono keliu dar nuo 2013 metų vyksta tarp Pigonių kaimo gyventojų ir tame kaime sodybą turinčios M. G. Per jos nuosavybę einantis kelias sodybą padalija į dvi dalis. t. y. atskiria gyvenamąjį namą nuo ūkinių pastatų.

Širvintų rajono apylinkės teisme (dabar jau – Vilniaus regiono apylinkės teisme) buvo ir yra nagrinėjama su minėtu keliu susijusi civilinė, baudžiamoji ir ne viena administracinių teisės pažeidimų byla.

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. sprendimu pagal MB „Ginmesta“ parengtą kelio planą nustatė per M. G. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,1619 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, byla nagrinėjama apeliacine tvarka. Tačiau šioje civilinėje byloje 2017 m. kovo 10 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriomis M. G. įpareigota pašalinti visas kliūtis nuo ginčo kelio, trukdančias laisvai naudotis ginčo keliu ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo leisti naudotis ginčo keliu, esančiu atsakovei M. G. nuosavybės teise priklausančiame 7,12 ha žemės sklype. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra įsiteisėjusi.

Baudžiamoje byloje M. G. kaltino Vytauto C. dukrą R. V., kad pastaroji 2013 metų spalio 8 dieną pasakiusi keletą necenzūrinių žodžių ir ją pastūmė. Po to, kai M. G. nugriuvo ir trenkėsi galva į medį, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiesa, Širvintų rajono apylinkės teismas 2014 metų sausio 23 dienos nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė nukentėjusiajai su kaltinamąja susitaikius ir atsisakius nuo kaltinimų. Administracinių teisės pažeidimų bylose ne kartą nagrinėti abiejų pusių skundai dėl viena kitos veiksmų. M. G. buvo pateikusi skundą, kad jai priklausančiame sklype ir kieme Vytautas C. ir jo dukra R. V. vedžiojo savo šunis, kad R. V. per jos sklypą ėjo su palaidu šunimi. R. V. buvo nubausta už tai, kad jos vedžiojamas šuo priteršė ant servitutinio kelio, o R. V., surinkusi ekskrementus, numetė juos ant M. G. žemės sklypo. Buvo taip pat nagrinėjama situacija, kai R. V., važiuodama arkliu kinkytu vežimu, tyčia ranka stumdė M. G. priklausančios tvoros stulpelius ir taip nugriovė dalį tvoros.

R. V. šiais metais buvo nubausta 80 Eur bauda už tai, kad eidama keliu išvartė M. G. vielos tinklo tvorą, savo tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nutartis pastarosios bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įsiteisėjusi ir nagrinėta apeliacine tvarka.

Policija gavo keturis Vytauto C. ir jo dukters V. T. skundus, kad ant minėto kelio kraunami daiktai, tačiau atlikus tyrimus administracinių nusižengimų požymių nebuvo nustatyta.

Kaimynams pravažiuoti trukdo net vištas lesinantys vaikai?

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai Vytauto C. skundą atmetė ir policijos nutarimą paliko nepakeistą. Šį Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą Vytautas C. apskundė Vilniaus apygardos teismui. Jis prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir įpareigoti policiją atlikti naują tyrimą M. G. atžvilgiu dėl sąmoningo trukdymo naudotis ginčo keliu.

Savo skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad laikinosios priemonės turi būti taikomos kelio servituto pločiui pagal 2017 m. kovo mėn. MB „Ginmesta“ parengtą kelio planą, kuris nurodo kelio plotį apie 5 metrus, nors policijos pareigūnė atsakė, kad nei kelio plotis, nei kelio apsauginės zonos plotis nebuvo matuojami. Anot Vytauto C., tie patys daiktai savo vietose yra iki šiol, o teisme apklausti liudytojai nurodė vienokius ar kitokius trukdymus naudotis minėtu keliu ir tik dėl teisinio išsilavinimo stokos nenurodė konkretaus administracinio nusižengimo. Apeliantas skunde teigia ir tai, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų paaiškinimus, kuomet jie teigė, kad jiems priešais M. G. namus, išlipus iš mašinos, teko šalinti kliūtis.

2013 metais, kai kilo ginčas, užfiksavome ant kelio statomas „barikadas“.

2013 metais, kai kilo ginčas, užfiksavome ant kelio statomas „barikadas“.

Atsiliepime į apeliacinį skundą M. G. nuolatinius Vytauto C. ir jo dukters R. V. skundus prieš ją vertino kaip kaimynų kerštą už tai, kad ji gina savo nuosavybės teises ir nepripažįsta jokių 5 metrų kelio savo kieme.

M. G. teigė, kad ne Vytautas C., o ji pati yra nukentėjusioji šioje byloje, kadangi dėl minėto keliuko negali apsitverti namų valdos tvora ir bent šitaip minimaliai apsaugoti savo turtą, yra ne kartą apvogta, užpulta savo kieme, negali paleisti savo kieme nei šuns. Nurodo, kad jeigu ji veda ožkas į tvartą, ar vedžioja šunį, ar veža žolę gyvuliams, ar anūkai stovėdami prie vištų aptvaro lesina vištas, kaimynai tai traktuoja kaip trukdymą eismui. Be to, niekas nevertina, kad bet kokiais greičiais pravažiuojančios mašinos, keturračiai ir motociklai bet kuriuo paros metu kelia pavojų tiek jos, tiek artimųjų gyvybei ir turtui. Sklypo savininkė tikino, kad minėtu keliu pravažiuoja net kombainas, kuris yra platesnis už keliuką. Be to, Vytautas C. vadelioja tik arkliu kinkytą vežimą, su kuriuo puikiai pravažiuoja keliu.

Nutartis įsiteisėjo ir yra neskundžiama

Priimdamas Vytautui C. nepalankią nutartį, Apygardos teismas pažymėjo, kad tirdama skundą policija tris kartus buvo nuvykusi į vietą, apklausė liudytojus, apžiūrėjo kelią, kuris galimai apkrautas daiktais. Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog kelias yra laisvas pravažiavimui. Nors apklausti piliečiai nurodė, kad kelias būna nepravažiuojamas, tačiau konkrečių datų ir laiko nenurodė, paties fakto, kaip M. G. krovė šakas ant kelio, nematė.

Teisme liudytojais apklausti asmenys tik patvirtino nuo 2013 metų besitęsiančio konflikto aplinkybes, bet nenurodė jokio konkretaus padaryto administracinio nusižengimo. To nenurodė ir teisme apklausta liudytoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus atstovė.

Vilniaus apygardos teismo nuomone, bylos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo ištirtos išsamiai, įvertinti byloje esantys įrodymai. Vytauto C. skunde nenurodytas konkretus M. G. padarytas administracinis nusižengimas, jo padarymo aplinkybės, tik aprašytas vykstantis konfliktas. Apeliacinė instancija pažymėjo, kad šioje byloje teismas negali nagrinėti apskritai visų ilgamečių ginčų, vykstančių tarp Pigonių kaimo gyventojų. Kitų Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 metų liepos 2 dienos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų teismas nenustatė.

Nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Gintaras Bielskis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

5 Atsakymai į “Pigoniškiai mato ant ginčijamo kelio kraunamas kalades ir net žaislus, policija ir teismai – ne. Kas teisus?”

  1. mes parašė:

    kas teisus atvaziuokit i PIGONIS ir patys pamatysit vaizdeli

  2. tu parašė:

    reikejo nestatyti namu prie kelio gali gyvent miske jei kas nepatinka

  3. Nerijus. parašė:

    Namas nuo kelio apie du metrus. Is esmes kelias gaunasi kaip kiemas. Dirbau ten ir maciau kaip laksto su motociklais. Patiktu jog per tavo kiema lakstytu su krosiniu motociklu dideliu greiciu? Galima privaziuoti is kitos puses iki namu.

  4. as parašė:

    kelius tveria tik nepilno proto zmones jeigu ja galima pavadint zmogumi

  5. sfsf parašė:

    kas imamatavo ir leido privatizuoti kelia?

Comments are closed.

scroll to top