Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?

Keliame problemą
Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?
Ne vieną kartą buvo rašyta apie ūkininkų ir sodybas Širvintų rajono kaimuose turinčių miestiečių nesutarimus su medžiotojais dėl šernų išknaisiotų plotų. Važiuojant rajono keliais, akys nejučia užkliūva už išvartytų velėnų gražiausiose pievose. Ir tai ne kieno kito, o šernų darbas. Tiesa, jau netoli viduržiemis, bulvių laukuose nebėra, vasarojaus derlius seniai sudorotas, bet dryžuotiesiems, genamiems alkio, dabar ypač patiko daugiamečių žalienų plotai. Gal dėl užsitęsusio ilgo rudens jie mieliau renkasi kruopščiai nušienautas arba nuganytas pievas, netgi pamėgo šalia gyvenamųjų namų esančias vejas, gėlynus, lysves, dekoratyvinius spygliuočius. Dažnam sodiečiui, pamačiusiam piktavalių naktinius darbus, nusvyra rankos. Nei bėgti, nei rėkti, nei kam pasiskųsi, nei pagalbos sulauksi. Mokėk mokesčius už žemelę juodąją ir tylėk?
Šernai šeimininkauja net kaimo centre
Naujųjų 2016-ųjų išvakarėse į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi Kiauklių  gyventoja Danutė Šimonienė. Pačiame Kiauklių centre gyvenanti moteris skundėsi, kad negali apsiginti nuo šernų. Pasak pašnekovės, keturkojai knysliai jos sodybą atakuoja nuo rudens, iškniso ir dar kartą perkniso už tvarto esančią didžiulę pievą, kuri dabar labiau primena netvarkingai suartą arimą. Negana jiems pievos, tai prieš Kalėdas įniko knisti braškes, išknaisiojo žieminių česnakų lysvę.
– Nežinau, kaip nuo tų „brudų“ apsiginti, – nerinkdama žodžių guodėsi kiauklietė. – Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja, juoduosius serbentus apknaisiojo, braškes išdraskė. Anksčiau niekada tokių problemų neturėjome. Nei pavasarį, nei vasarą šernai į kiemą neateidavo ir pasodintų uogų ir daržovių neliesdavo. Jeigu medžiotojai šernų nešaudys, tai jie ir tvartą kurią nors naktį nuvers. Juk po vieną nevaikšto, ištisais būriais šmirinėja, knaisioja, šonus į tvarto kampus kasosi, prie pamatų  kažko ieško.
Moralinės žalos jokie įstatymai, jokie teisės aktai neatlygins
Danutė Šimonienė sakėsi žinanti, kad Lietuvoje galioja Medžioklės įstatymas, kuris įpareigoja medžiotojų būrelį atlyginti ūkininkui šernų padarytus nuostolius, kad žmogus pirmiausia su raštišku prašymu turėtų kreiptis į seniūną, kad žalos apžiūrėti ir įvertinti turi atvykti savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Atrodo, kad viskas labai paprasta ir aišku: patyrei žalą – kreipkis, bus atlyginta. Deja, problema labai sena ir rimta.
Atvykusi komisija dažniausiai kaltina ūkių savininkus neveiklumu, abejingumu savo turtui. Kodėl buvo neaptverta? Kodėl nepasirūpinta anksčiau? Kyla klausimas: kodėl už padarytą gamtai žalą pagal galiojančius įstatymus žmogus yra labai griežtai baudžiamas, jam gresia didžiulė piniginė bauda arba net baudžiamoji atsakomybė, o už gamtos žmogui padarytą žalą labai menkai arba visai neatlyginama. Pasak Kiaukliuose gyvenančios moters, ji į Zibalų seniūniją nesikreipsianti, nes nesitiki, kad padaryta materialinė ir moralinė žala bus atlyginta.
– Man gaila savo darbo, – sakė kiauklietė, – žmogus dirbti, stengiesi, vargsti, o čia ateina iš miško žvėrys, šeimininkauja kieme, išknaisioja viską ir palieka be nieko. Aš labai noriu, kad medžiotojai būtų aktyvesni, labiau suprastų kaimo žmogų, atvažiuotų ir nors kiek sumažintų šernų kiekį. Rudenį kelissyk buvau miške grybauti, tai miškas šernų išknistas. Jie iš kažkur neateina, gyvena čia pat ir naktimis mus siaubia. Juk naktį iš namų išeiti baisu, nes užpulti gali. Ateina ir stirnų, bet aš nieko prieš jas neturiu. Jos žalos žmonėms nedaro.
Moteris pasakojo, kad antrą Naujųjų metų dieną Kiaukliuose mačiusi daug prabangių mašinų. Pagalvojusi, kad gal kokį ponią iš didmiesčio atvežė laidoti. Tik vėliau kaimynė paaiškino, kad tai buvo medžiotojai. Pašnekovė įsitikinusi, kad efektas, jeigu tai buvo medžiotojai, tikrai menkas, nes tą pačią naktį po „medžioklės“ atėję šernai dar kartą iškniso pievą. Moteris rodė čia pat už tvarto baltame sausio sniege paliktus šernų apsilankymo ženklus: sniege aiškiai buvo matyti gal 10, gal ir daugiau išverstos juodos žemės ratilų. Nors lauke spaudžia 20 ir daugiau laipsnių šaltis, bet keturkojus knyslius vis tiek traukia kaimo centre esanti pieva. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių užkirsti šernams kelią į pievas, į daržus ir kad daugiau nereikėtų sukti galvos dėl keturkojų daromų eibių.
Niekas nenori suprasti kaimo žmogaus vargų
Kaimo žmonėms tikra tragedija, kai šernai ištisomis bandomis po keliolika ar net keliasdešimt kasnakt niokoja pasėlius ir ganyklas. Dažnas gamtos mylėtojas pasiūlys ūkininkui apsitverti tvora. Turbūt ekonominis efektas bus stulbinantis? Kiek kartų tokia siūloma tvora bus brangesnė už laukiamą derlių? Patyrusieji žalą juokauja, kad gal tuomet medžiotojams geriau patiems apsitverti miškus ir saugoti savo keturkojus. Būtų patenkinti visi. Darbštaus žmogaus, kaskart sulaukiančio šernų invazijos, mokama kompensacija tikrai nedžiugina. Nuostolių patiriama kur kas daugiau, ypač daug problemų kyla ten, kur dėl sugadintos pievos lūžta šienavimo technika. Sodiečių nuomone, blogai, kad nėra tokio įstatymo, leidžiančio ūkio savininkui ar jo pakviestiems asmenims medžioti šernus savo teritorijoje arba nors pagąsdinti. Reikėtų keisti įstatymą, bent jau papildyti nuoroda, leidžiančia savo teritorijoje medžioti knyslius.
Šernų populiacija, reikia manyti, dabar siekia sunkiai protu suvokiamus skaičius. Šernai, aišku, daro didelę žalą pavasarį ant žemės perintiems paukščiams, suknisa didžiulius plotus natūralių pievų bei miškų paklotės. Savaime suprantama, kad medžiotojai turėtų reguliuoti šernų skaičių ir mažinti jų daromą žalą.
Ir vėl Zibalų seniūnija tapo šernų rojumi?
L. e. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas Jūratė Meškutavičienė informavo, jog 2015 metais dėl šernų padarytos žalos atlyginimo į seniūnijas kreipėsi  69 rajono gyventojai, iš viso gauti 88 apžiūros aktai. Daugiausia prašymų pateikta iš Zibalų seniūnijos (net 43), iš Alionių, Gelvonų ir Kernavės seniūnijų niekas nesikreipė. Nuostolių patyrė ir Širvintų (15 prašymų), Čiobiškio (6), Jauniūnų (4) bei Musninkų (1) seniūnijų ūkininkai.
Skyriaus vedėja informavo, jog 2015 metais žvėrių padaryti nuostoliai bus skaičiuojami gavus duomenis apie vidutinį derlingumą iš Lietuvos statistikos departamento. Tai bus padaryta 2016 metų I ketvirtį. Žalą Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius preliminariai paskaičiuoja ir išsiunčia medžiotojų klubams kovo mėnesį. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio suskaičiavimo dienos. Žalą atlygina medžioklės plotų naudotojai.
Romas Zibalas
1. Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“
2. Sodybą saugantis šuo Sargis yra bejėgis prieš braškes ir česnakus knaisiojančius šernus.
3. Sniege aiškiai matyti šernų išknaisiotos ir  išverstos juodos žemės ratilai.
4. Dėl sugadintos pievos vasarą bus laužoma šienavimo technika?
5. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl šernų sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių.
Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“

Kiaukliuose gyvenanti Danutė Šimonienė: „Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja.“

Ne vieną kartą buvo rašyta apie ūkininkų ir sodybas Širvintų rajono kaimuose turinčių miestiečių nesutarimus su medžiotojais dėl šernų išknaisiotų plotų. Važiuojant rajono keliais, akys nejučia užkliūva už išvartytų velėnų gražiausiose pievose. Ir tai ne kieno kito, o šernų darbas. Tiesa, jau netoli viduržiemis, bulvių laukuose nebėra, vasarojaus derlius seniai sudorotas, bet dryžuotiesiems, genamiems alkio, dabar ypač patiko daugiamečių žalienų plotai. Gal dėl užsitęsusio ilgo rudens jie mieliau renkasi kruopščiai nušienautas arba nuganytas pievas, netgi pamėgo šalia gyvenamųjų namų esančias vejas, gėlynus, lysves, dekoratyvinius spygliuočius. Dažnam sodiečiui, pamačiusiam piktavalių naktinius darbus, nusvyra rankos. Nei bėgti, nei rėkti, nei kam pasiskųsi, nei pagalbos sulauksi. Mokėk mokesčius už žemelę juodąją ir tylėk?

Šernai šeimininkauja net kaimo centre

Naujųjų 2016-ųjų išvakarėse į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi Kiauklių  gyventoja Danutė Šimonienė. Pačiame Kiauklių centre gyvenanti moteris skundėsi, kad negali apsiginti nuo šernų. Pasak pašnekovės, keturkojai knysliai jos sodybą atakuoja nuo rudens, iškniso ir dar kartą perkniso už tvarto esančią didžiulę pievą, kuri dabar labiau primena netvarkingai suartą arimą. Negana jiems pievos, tai prieš Kalėdas įniko knisti braškes, išknaisiojo žieminių česnakų lysvę.

– Nežinau, kaip nuo tų „brudų“ apsiginti, – nerinkdama žodžių guodėsi kiauklietė. – Kieme pririštas šuo visą naktį loja, ramybės neduoda, bet šernai nė šuns nebijo, drąsiai po kiemą šmirinėja, juoduosius serbentus apknaisiojo, braškes išdraskė. Anksčiau niekada tokių problemų neturėjome. Nei pavasarį, nei vasarą šernai į kiemą neateidavo ir pasodintų uogų ir daržovių neliesdavo. Jeigu medžiotojai šernų nešaudys, tai jie ir tvartą kurią nors naktį nuvers. Juk po vieną nevaikšto, ištisais būriais šmirinėja, knaisioja, šonus į tvarto kampus kasosi, prie pamatų  kažko ieško.

Moralinės žalos jokie įstatymai, jokie teisės aktai neatlygins

Danutė Šimonienė sakėsi žinanti, kad Lietuvoje galioja Medžioklės įstatymas, kuris įpareigoja medžiotojų būrelį atlyginti ūkininkui šernų padarytus nuostolius, kad žmogus pirmiausia su raštišku prašymu turėtų kreiptis į seniūną, kad žalos apžiūrėti ir įvertinti turi atvykti savivaldybės administracijos sudaryta komisija. Atrodo, kad viskas labai paprasta ir aišku: patyrei žalą – kreipkis, bus atlyginta. Deja, problema labai sena ir rimta.

Sodybą saugantis šuo Sargis yra bejėgis prieš braškes ir česnakus knaisiojančius šernus.

Sodybą saugantis šuo Sargis yra bejėgis prieš braškes ir česnakus knaisiojančius šernus.

Atvykusi komisija dažniausiai kaltina ūkių savininkus neveiklumu, abejingumu savo turtui. Kodėl buvo neaptverta? Kodėl nepasirūpinta anksčiau? Kyla klausimas: kodėl už padarytą gamtai žalą pagal galiojančius įstatymus žmogus yra labai griežtai baudžiamas, jam gresia didžiulė piniginė bauda arba net baudžiamoji atsakomybė, o už gamtos žmogui padarytą žalą labai menkai arba visai neatlyginama. Pasak Kiaukliuose gyvenančios moters, ji į Zibalų seniūniją nesikreipsianti, nes nesitiki, kad padaryta materialinė ir moralinė žala bus atlyginta.

– Man gaila savo darbo, – sakė kiauklietė, – žmogus dirbti, stengiesi, vargsti, o čia ateina iš miško žvėrys, šeimininkauja kieme, išknaisioja viską ir palieka be nieko. Aš labai noriu, kad medžiotojai būtų aktyvesni, labiau suprastų kaimo žmogų, atvažiuotų ir nors kiek sumažintų šernų kiekį. Rudenį kelissyk buvau miške grybauti, tai miškas šernų išknistas. Jie iš kažkur neateina, gyvena čia pat ir naktimis mus siaubia. Juk naktį iš namų išeiti baisu, nes užpulti gali. Ateina ir stirnų, bet aš nieko prieš jas neturiu. Jos žalos žmonėms nedaro.

Moteris pasakojo, kad antrą Naujųjų metų dieną Kiaukliuose mačiusi daug prabangių mašinų. Pagalvojusi, kad gal kokį ponią iš didmiesčio atvežė laidoti. Tik vėliau kaimynė paaiškino, kad tai buvo medžiotojai. Pašnekovė įsitikinusi, kad efektas, jeigu tai buvo medžiotojai, tikrai menkas, nes tą pačią naktį po „medžioklės“ atėję šernai dar kartą iškniso pievą. Moteris rodė čia pat už tvarto baltame sausio sniege paliktus šernų apsilankymo ženklus: sniege aiškiai buvo matyti gal 10, gal ir daugiau išverstos juodos žemės ratilų. Nors lauke spaudžia 20 ir daugiau laipsnių šaltis, bet keturkojus knyslius vis tiek traukia kaimo centre esanti pieva. Kiauklietei Danutei Šimonienei labai skauda širdį dėl sunaikinto turto, ji norėtų, kad medžiotojai imtųsi nors kokių priemonių užkirsti šernams kelią į pievas, į daržus ir kad daugiau nereikėtų sukti galvos dėl keturkojų daromų eibių.

Niekas nenori suprasti kaimo žmogaus vargų

Kaimo žmonėms tikra tragedija, kai šernai ištisomis bandomis po keliolika ar net keliasdešimt kasnakt niokoja pasėlius ir ganyklas. Dažnas gamtos mylėtojas pasiūlys ūkininkui apsitverti tvora. Turbūt ekonominis efektas bus stulbinantis? Kiek kartų tokia siūloma tvora bus brangesnė už laukiamą derlių? Patyrusieji žalą juokauja, kad gal tuomet medžiotojams geriau patiems apsitverti miškus ir saugoti savo keturkojus. Būtų patenkinti visi. Darbštaus žmogaus, kaskart sulaukiančio šernų invazijos, mokama kompensacija tikrai nedžiugina. Nuostolių patiriama kur kas daugiau, ypač daug problemų kyla ten, kur dėl sugadintos pievos lūžta šienavimo technika. Sodiečių nuomone, blogai, kad nėra tokio įstatymo, leidžiančio ūkio savininkui ar jo pakviestiems asmenims medžioti šernus savo teritorijoje arba nors pagąsdinti. Reikėtų keisti įstatymą, bent jau papildyti nuoroda, leidžiančia savo teritorijoje medžioti knyslius.

Šernų populiacija, reikia manyti, dabar siekia sunkiai protu suvokiamus skaičius. Šernai, aišku, daro didelę žalą pavasarį ant žemės perintiems paukščiams, suknisa didžiulius plotus natūralių pievų bei miškų paklotės. Savaime suprantama, kad medžiotojai turėtų reguliuoti šernų skaičių ir mažinti jų daromą žalą.

Ir vėl Zibalų seniūnija tapo šernų rojumi?

L. e. Žemės ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pareigas Jūratė Meškutavičienė informavo, jog 2015 metais dėl šernų padarytos žalos atlyginimo į seniūnijas kreipėsi  69 rajono gyventojai, iš viso gauti 88 apžiūros aktai. Daugiausia prašymų pateikta iš Zibalų seniūnijos (net 43), iš Alionių, Gelvonų ir Kernavės seniūnijų niekas nesikreipė. Nuostolių patyrė ir Širvintų (15 prašymų), Čiobiškio (6), Jauniūnų (4) bei Musninkų (1) seniūnijų ūkininkai.

Skyriaus vedėja informavo, jog 2015 metais žvėrių padaryti nuostoliai bus skaičiuojami gavus duomenis apie vidutinį derlingumą iš Lietuvos statistikos departamento. Tai bus padaryta 2016 metų I ketvirtį. Žalą Žemės ūkio ir turto valdymo skyrius preliminariai paskaičiuoja ir išsiunčia medžiotojų klubams kovo mėnesį. Lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio suskaičiavimo dienos. Žalą atlygina medžioklės plotų naudotojai.

Romas Zibalas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

2 Atsakymai į “Negi reikės laukti, kol šernai nuvers tvartą?”

  1. Širvintiškė parašė:

    a-ha prieme toki istatima , tik tokie ir moka

  2. niekas parašė:

    Niekas cia nepasikeis geriau brokanieriam po 10eur tai greit populecija sureguliuos.O pats Mazuronis prieme toki istatima kad už nusauta serna 1500 eur.

Comments are closed.

scroll to top
+