Išteisino, nes neatsirado mačiusiųjų

Išteisino, nes neatsirado mačiusiųjų
Dar 2010 metų vasarą iškelta baudžiamoji byla dėl Jauniūnų seniūnijoje įvykdyto sunkaus sveikatos sutrikdymo subliūško teisme. Širvintų rajono apylinkės teismas, neįžvelgęs Arūno A. ir Aleksandro K. kaltės, teisiamuosius išteisino, nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį paliko nenagrinėtą.
Prieš penkerius metus ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant, kad 2010 metų rugpjūčio 26 dienos naktį Arūnas A. ir Aleksandras K., veikdami bendrininkų grupėje, H. S. sodybos kieme kilusio konflikto metu smurtaudami sužalojo E. L. Vienas vyras buvo apkaltintas tyčia staigiu judesiu abiem rankomis sudavęs E. L. smūgį į pečius, jį pastūmęs atgal, o kitas – tyčia kartą kumščiu sudavęs jam į pakaušį. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis nugriuvo atsitrenkdamas galva į žemę. E. L. nugriuvo labai nevykusiai – be odos nubrozdinimų, jis patyrė abiejų momenkaulių bei pakauškaulio ties lambdine siūle lūžius, kraujo išsiliejimą ir galvos smegenų sumušimą.
Pasak teisiamųjų, dar iš vakaro jie svečiavosi pas namo šeimininkės dukrą. Besisvečiuojant tarp atvykusių ir jau buvusiųjų kilo konfliktas. Jo aplinkybes pusės aiškino įvairiai, daugelis detalių buvo traktuojamos taip pat skirtingai, tačiau pasiteisinta, kad kai kurie konfliktavusieji jau buvo neblaivūs, kai ko nematė ar nebepamena. Tvirtai aišku tik tai, kad, kilus dar vienam konfliktui, konkrečiai – tarp motinos ir dukros, ši su atvykusiais vyrais išvažiavo iš sodybos ir kurį laiką važinėjosi Žaliosios miške. Po kiek laiko mergina paprašė ją parvežti namo ir apraminti motiną, kuri supyko už tai, kad dukra sėdėjo vedusiam Aleksandrui K. ant kelių. Parvažiavus į sodybą, kieme juos … su ginklu rankoje pasitiko motina, kuri įrėmė vamzdį Arūnui A. į krūtinę. Netoli moters stovėjo du vyrai, tarp kurių ir Aleksandro K. vėl kilo konfliktas. Ilgai nedelsęs, Arūnas staigiu judesiu išplėšė iš moters rankų pneumatinį šautuvą, o paskui suskubo padėti su vienu vyru besigalynėjančiam draugui. Niekas negalėjo pasakyti, kaip per šį konfliktą E. L. atsidūrė ant žemės.
Buvo manančių, kad konflikto metu iš moters šautuvą atėmęs Arūnas juo galėjo trenkti E. L. į galvą. Juo labiau kad kitą dieną šautuvas buvo rastas sulaužyta buože.
Teisiamieji neigė galėję sužaloti E. L., dėl sutrikusios sveikatos įvykio aplinkybių neprisiminė ir sužalotasis. Nors būta ir priešingų liudijimų. Pasak E. L. motinos, po šio įvykio vienas teisiamųjų buvo atvažiavęs į ligoninę, „atsiprašinėjo, jautėsi kaltas, verkė, siūlė 500 Lt kompensaciją ir sumokėjo. (…) Sūnui buvo padaryta ne tik galvos trauma, jis buvo visas suspardytas, mėlynas. (…) Sūnus viską pamiršdavo, nežinojo, kokiame kaime gyvena, kokie seserų vardai. Reabilitacijoje jo vieno niekur neišleisdavo, kad nepasiklystų. Dėl įvykio sūnus nieko tiksliai pasakyti negalėjo, tik kad gavo smūgį iš nugaros į galvą. Sutriko regėjimas, atsirado galvos skausmai, reikėjo gerti nuskausminamuosius.“
Dėl pablogėjusios sveikatos E. L. nebaigė mokslų, kaip teigė teisme – traumos padarinius jaučia iki šiol. Tačiau, kad ir būtų keista, tai jam nesutrukdė išsilaikyti vairuotojo egzamino ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti vienas, daug ko nepamena, važinėja kartu su tėvu.
Dar 2012 metais Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu abu vyrai už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Abiem buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pernai vasarą Arūnas ir Aleksandras paskirtą programą baigė.
Na o šios bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė bendrininkavimo fakto: nebuvo kaltinamųjų susitarimo sužaloti nukentėjusįjį, sužalojimai nebuvo padaryti bendrais veiksmais. Nors kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad, antrą kartą kaltinamiesiems atvykus į H. S. namų kiemą, vienas jų tyčia pastūmė E. L. atgal, o tuo pat metu kitas tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, apklausti keturi liudytojai šių aplinkybių nematė, o nukentėjusysis painiojosi. Kadangi ekspertizės išvadoje yra konstatuota, kad nustatytų sužalojimų pobūdis bei jų išsidėstymas liudija, jog jie atsirado nuo griuvimo, atsitrenkiant galvos dešine momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių, bet koks smūgio sudavimas į galvos sritį teismo buvo atmestas. Teismas atmetė ir minėtą smūgį šautuvu. Teisiamųjų parodymais, E. L. jau gulėjo ant žemės, kai šautuvas buvo atimtas iš sodybos šeimininkės, o priešingų liudijimų byloje nėra.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiajam suduotą smūgį į pakaušį ar sąmoningą kurio nors vieno iš kaltinamųjų pastūmimą, jog šis nuo jo būtų nugriuvęs, taigi iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, jog E. L. galėjo nugriūti ir susižaloti į statybinį laužą nuo visų grumtynėse dalyvavusiųjų stumdymosi…

Dar 2010 metų vasarą iškelta baudžiamoji byla dėl Jauniūnų seniūnijoje įvykdyto sunkaus sveikatos sutrikdymo subliūško teisme. Širvintų rajono apylinkės teismas, neįžvelgęs Arūno A. ir Aleksandro K. kaltės, teisiamuosius išteisino, nukentėjusiojo E. L. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmetė, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį paliko nenagrinėtą.

Prieš penkerius metus ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas įtariant, kad 2010 metų rugpjūčio 26 dienos naktį Arūnas A. ir Aleksandras K., veikdami bendrininkų grupėje, H. S. sodybos kieme kilusio konflikto metu smurtaudami sužalojo E. L. Vienas vyras buvo apkaltintas tyčia staigiu judesiu abiem rankomis sudavęs E. L. smūgį į pečius, jį pastūmęs atgal, o kitas – tyčia kartą kumščiu sudavęs jam į pakaušį. Dėl šių veiksmų nukentėjusysis nugriuvo atsitrenkdamas galva į žemę. E. L. nugriuvo labai nevykusiai – be odos nubrozdinimų, jis patyrė abiejų momenkaulių bei pakauškaulio ties lambdine siūle lūžius, kraujo išsiliejimą ir galvos smegenų sumušimą.

Pasak teisiamųjų, dar iš vakaro jie svečiavosi pas namo šeimininkės dukrą. Besisvečiuojant tarp atvykusių ir jau buvusiųjų kilo konfliktas. Jo aplinkybes pusės aiškino įvairiai, daugelis detalių buvo traktuojamos taip pat skirtingai, tačiau pasiteisinta, kad kai kurie konfliktavusieji jau buvo neblaivūs, kai ko nematė ar nebepamena. Tvirtai aišku tik tai, kad, kilus dar vienam konfliktui, konkrečiai – tarp motinos ir dukros, ši su atvykusiais vyrais išvažiavo iš sodybos ir kurį laiką važinėjosi Žaliosios miške. Po kiek laiko mergina paprašė ją parvežti namo ir apraminti motiną, kuri supyko už tai, kad dukra sėdėjo vedusiam Aleksandrui K. ant kelių. Parvažiavus į sodybą, kieme juos … su ginklu rankoje pasitiko motina, kuri įrėmė vamzdį Arūnui A. į krūtinę. Netoli moters stovėjo du vyrai, tarp kurių ir Aleksandro K. vėl kilo konfliktas. Ilgai nedelsęs, Arūnas staigiu judesiu išplėšė iš moters rankų pneumatinį šautuvą, o paskui suskubo padėti su vienu vyru besigalynėjančiam draugui. Niekas negalėjo pasakyti, kaip per šį konfliktą E. L. atsidūrė ant žemės.

Buvo manančių, kad konflikto metu iš moters šautuvą atėmęs Arūnas juo galėjo trenkti E. L. į galvą. Juo labiau kad kitą dieną šautuvas buvo rastas sulaužyta buože.

Teisiamieji neigė galėję sužaloti E. L., dėl sutrikusios sveikatos įvykio aplinkybių neprisiminė ir sužalotasis. Nors būta ir priešingų liudijimų. Pasak E. L. motinos, po šio įvykio vienas teisiamųjų buvo atvažiavęs į ligoninę, „atsiprašinėjo, jautėsi kaltas, verkė, siūlė 500 Lt kompensaciją ir sumokėjo. (…) Sūnui buvo padaryta ne tik galvos trauma, jis buvo visas suspardytas, mėlynas. (…) Sūnus viską pamiršdavo, nežinojo, kokiame kaime gyvena, kokie seserų vardai. Reabilitacijoje jo vieno niekur neišleisdavo, kad nepasiklystų. Dėl įvykio sūnus nieko tiksliai pasakyti negalėjo, tik kad gavo smūgį iš nugaros į galvą. Sutriko regėjimas, atsirado galvos skausmai, reikėjo gerti nuskausminamuosius.“

Dėl pablogėjusios sveikatos E. L. nebaigė mokslų, kaip teigė teisme – traumos padarinius jaučia iki šiol. Tačiau, kad ir būtų keista, tai jam nesutrukdė išsilaikyti vairuotojo egzamino ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti vienas, daug ko nepamena, važinėja kartu su tėvu.

Dar 2012 metais Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu abu vyrai už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Abiem buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pernai vasarą Arūnas ir Aleksandras paskirtą programą baigė.

Na o šios bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė bendrininkavimo fakto: nebuvo kaltinamųjų susitarimo sužaloti nukentėjusįjį, sužalojimai nebuvo padaryti bendrais veiksmais. Nors kaltinamajame akte buvo nurodoma, kad, antrą kartą kaltinamiesiems atvykus į H. S. namų kiemą, vienas jų tyčia pastūmė E. L. atgal, o tuo pat metu kitas tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, apklausti keturi liudytojai šių aplinkybių nematė, o nukentėjusysis painiojosi. Kadangi ekspertizės išvadoje yra konstatuota, kad nustatytų sužalojimų pobūdis bei jų išsidėstymas liudija, jog jie atsirado nuo griuvimo, atsitrenkiant galvos dešine momenine (pakaušio dalies) sritimi į kietą, buką, neribotą paviršių, bet koks smūgio sudavimas į galvos sritį teismo buvo atmestas. Teismas atmetė ir minėtą smūgį šautuvu. Teisiamųjų parodymais, E. L. jau gulėjo ant žemės, kai šautuvas buvo atimtas iš sodybos šeimininkės, o priešingų liudijimų byloje nėra.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiajam suduotą smūgį į pakaušį ar sąmoningą kurio nors vieno iš kaltinamųjų pastūmimą, jog šis nuo jo būtų nugriuvęs, taigi iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų matyti, jog E. L. galėjo nugriūti ir susižaloti į statybinį laužą nuo visų grumtynėse dalyvavusiųjų stumdymosi…

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top