Dvylikametis prie „Škodos“ vairo

Rytis Gurklys litrinį bolidą išaugo sulaukęs dvylikos, kai sėdo prie „Škoda Fabia“, parengtos pagal „Super 1600“ klasės techninius reikalavimus, vairo.

Vilkyčių automobilių sporto komplekse praėjusį savaitgalį griaudėjo Lietuvos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso čempionatų (NEZ ir BRX) kovos. Tai antros svarbiausios ir paskutinės tokio kalibro sezono varžybos, įpareigojančios truputį atidžiau žvilgtelėti į šios lenktynių disciplinos užkulisius. Ačiū Dievui, čia vaizdas toks, apie kokį neseniai buvo galima tik nedrąsiai svajoti: ant nugalėtojų pakylos gerta solidų piloto stažą turinčių sportininkų kopia į sūnus tinkantys jaunuoliai. Ir taip tikrai yra ne dėl išsikvėpusios konkurencijos…

Norint geriau susiorientuoti kas yra kas, reikia nedidelės ekskursijos į 2018-uosius. Anuomet keletas automobilių kroso veteranų, savo vaikus ar anūkus auginusių varžybų šurmulyje tarp nuolat kovoms trasoje ruošiamos technikos, sutarė kurti „Junior 1000“ klasę. T. y. pildyti galimybių dalyvauti lenktynėse nišą, kuri neišvengiamai atsirasdavo, kai tik mažyliai tapdavo „per seni“ startams „Mini buggy“ klasėje. Pastarojoje galio varžytis autosporto virusu užsikrėtę žmogeliukai nuo 6 metukų. Tačiau net jei čia viskas sekasi kuo puikiausiai, sulaukus dešimties, sportinėje karjeroje tekdavo daryti priverstinę pertrauką iki sukaks 16 metų ir tik tuomet sėsti prie kovinės mašinos vairo. Toeoriškai visus tuos metus vairuotojiškus įgūdžius galima šlifuoti kartingo trasose, nes abiem atvejais mokomasi lenktyniavimo grupėje subtilybių, pratinamasi prie didesnio greičio ir t. t. Praktiškai ne viskas taip paprasta. Net jei padorus kartodromas yra sąlyginai nesunkiai pasiekiamas, ši alternatyva jauniesiems sportininkams ir jų tėvams gali pasirodyti sprangi, dėl to, kad profesionaliai paruoštas kartingas ir jo išlaikymo kaštai nėra maži. Mėnuo (6 užsiėmimai) kartingo būrelyje iš tiesų kainuoja nedaug – 120-150 eurų, tačiau perėjus į aukštesnį lygį ir persėdus prie profesionalios technikos vairo, lenktynių savaitgalis gali atsieiti apie 2000 eurų.

Visai kas kita startai serijiniais automobiliukais. „Junior 1000“ klasės technika nuo naudojamų kasdienėms kelionėms skiriasi tik saugos įranga. Tai reiškia, kad detalės nekainuoja milijonų, kaip specialiai gamintos lenktynėms. Kroso jaunimo klasės automobilio variklis, degalų tiekimo sistema, stabdžiai, transmisija ir važiuoklė lieka visiškai standartiniai. Techninis reglamentas numato, kad interjeras keičiamas tik tiek, kiek būtina montuojant saugos lankus. Kadangi variklio darbinis tūris negali viršyti 1000 kub.centimetrų, pačių automobilių pasirinkimas sąlyginai kuklus. Ieškant optimalaus galios ir masės santykio rinktis reikia tarp „Volkswagen UP“, „Toyota Aygo“, „Citroen C1“, „Toyota Yaris“ ar „Opel Corsa“. Toks ne pirmos jaunystės ratuotis su visomis adaptavimo kroso bei ralio kroso varžyboms išlaidomis atsieina maždaug 5000 eurų. Tolesnės išlaidos priklauso tik nuo to, kiek daug entuziazmo bus treniruotis ir ar pavyks išvengti didesnių remontų.

Prieš trejetą metų „Junior 1000“ klasėje debiutavo penki mažamečiai pilotai, iš kurių šiandien tebelenktyniauja keturi. Ir visiems jiems sekasi puikiai. Vilkyčių automobilių sporto komplekso vadovo Kazimiero Gudžiūno anūkas, penkiolikmetis Valdas Mikužis saviškį „Toyota Yaris“ sėkmingai iškeitė į „Super 2000“ klasės reikalavimus atitinkantį „Seat Ibiza“ ir jau tapo rimtu varžovu visiems bemaž dvigubai vyresniems konkurentams. Rytis Gurklys litrinį bolidą išaugo dar greičiau ir vos sulaukęs dvylikos sėdo prie „Škoda Fabia“, parengtos pagal „Super 1600“ klasės techninius reikalavimus, vairo.

Pastarosiose NEZ ir BRX etapų lenktynėse Rytis sugebėjo laimėti „Super 1600“ klasės finalus, aplenkdamas sau į tėvus tinkančius varžovus. Tiesa, abu kartus kovos įkarštyje kiek persistengė siekdamas geresnės pozicijos ir stabdymo zonoje neišvengė nedidelių kontaktų, už kuriuos teisėjai skyrė po 5 sekundes baudos. Dėl šių „raminamųjų“ smulkutis berniukas galutinėje rezultatų lentelėje smuktelėjo į antrą ir ketvirtą vietas. ,

„Bet kokiu atveju, Rytis nepaprastai talentingas vaikinukas, žaibiškai perprantantis greito važiavimo paslaptis, tiksliai atliekantis visas užduotis ir neįtikėtinais tempais progresuojantis. Jis jau dabar sėkmingai konkuruoja su suaugusiais vyrais ir kaip lenktynininkas yra ne pagal metus brandus“, – konstatuoja Ryčio mentorius Kasparas Navickas, trejus pastaruosius metus daugiausia dėmesio skyręs trenerio darbui.

Kad „Junior 1000“ klasės sukūrimas buvo vienas geriausių pastarųjų metų LASF sprendimų pripažįsta ir ralio kroso veteranas Arvydas Galinis. Jo teigimu, būtent ralio kroso lenktyniavimo kultūra yra kiek aukštesnė, reikalavimai tiek technikai, tiek vairuotojams griežtesni, todėl čia sportininkai subręsta akivaizdžiai greičiau.

„Tai, kaip vos prieš kelis metus „Junior 1000“ ringe kautis pradėjęs jaunimas važiuoja dabar, kaip valdo automobilius ir kaip konstruoja greitį trasoje, iš tiesų nuteikia labai pozityviai. Jei nepritrūks kantrybės ir pinigų – turėsim už ką sirgti Europos ar net Pasaulio čempionate“, – viliasi A. Galinis.

Sparčia jaunųjų lenktynininkų evoliucija džiaugiasi ir LASF prezidentas Egidijus Janavičius. Jo teigimu, pastaraisiais metais daugėja ir norinčių rimčiau sportuoti, ir pasirinkimo galimybių.

„Vienas prioritetinių darbų po šios lenktynių sezono – paruošti video pristatymus apie skirtingų automobilių sporto disciplinų ypatumus, technikos paruošimą, orientacines kainas ir pan. dalykus, padedančius apsispręsti kuria linkme sukti. Faktas, kad ralio kroso čempionatas yra labai patraukli alternatyva. Vienintelė bėda – kokybiška trasa yra tik Vilkyčiuose, o visas lenktynes „sukti“ tuo pačiu ratu nėra itin įdomu. Geroji žinia ta, kad yra didelė tikimybė iki panašaus lygio užaugti trasai netoli Ukmergės, kurios šeimininkais neseniai tapo degalinių tinklas „Viada“. Kalbamės apie tai ir kol kas esam nusiteikę optimistiškai“, – viliasi E. Janavičius.

Renaldas Gabartas

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top
+