Rajono žmonės pasirinko Živilę Pinskuvienę. Konkurentai pasiuto…

2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose Živilė Pinskuvienė surinko net 1341 pirmumo balsą. Darbo partija tuose rinkimuose gavo 6 mandatus. Tačiau tuomet senoji nomenklatūra „iš principo“ surėmė pečius ir, pamynusi rinkėjų pasiųstą konkretų signalą – matyti mero poste didžiausią jų pasitikėjimą pelniusią Živilę Pinskuvienę, meru išsirinko vos 493 balsus (5,56 proc.) gavusį Vincą Jasiukevičių. Daug kas tada skeptiškai lingavo galvas – esą bus „kišeninis meras“, kuriuo valdantieji manipuliuos kaip norės: timpt už virvutės vieni, timpt kiti… Aiškiaregiškas įžvalgumas…

Rajono žmonės kantriai kentė ketverius metus trukusį sąstingį ir vylėsi, kad su naujaisiais rinkimais ateis ir permainos. Juo labiau kad atsirado galimybė patiems tiesiogiai išsirinkti merą.

Kovo 15-osios naktį, išgirdę antrojo rinkimų turo balsavimo rezultatus, kad už Živilę Pinskuvienę balsavo net 4368 žmonės (55,99 proc.), atsikvėpė – tai liudija jos tvirtą pergalę tiesioginiuose merų rinkimuose.

Matėme, kaip kituose miestuose ir rajonuose politikai, nors ir pastebimai subjurusia nuotaika dėl patirtų pralaimėjimų, ėjo pasveikinti konkurentų su pergale, spaudė rankas, linkėjo sėkmės. Mūsų rajone – viskas kitaip. Čia rinkimų nugalėtoją Živilę Pinskuvienę iškart pradėjo kalti prie kryžiaus, šmeižti kurpdami įvairiausias sapaliones apie kažkokius „pirkimus“, „papirkimus“, „pavežimus“, o ją palaikiusius žmones ciniškai niekinti ir žeminti kaip „parsidavusius“. Tai liudija ne ką kitą, o tai, kad politiniai oponentai baisioje panikoje. Mat ir pirmajame rinkimų ture rinkėjai parodė milžinišką pasitikėjimą ne jais, o Živile Pinskuviene ir Darbo partijos kandidatais į rajono tarybą: Živilė Pinskuvienė kovo 1-ąją surinko 3861 balsą, o Darbo partija – 3636 rinkėjų balsus ir gavo net 9 vietas rajono taryboje.

Žmonės, girdėdami ir matydami, kokia purvo lavina išjudinta ir kokios pajėgos mestos prieš jų išrinktąją merę, piktinasi, baisisi, kaip laisvoje demokratinėje valstybėje gali vykti tokie dalykai: „Kam tada tie rinkimai, jei beveik pusketvirto tūkstančio žmonių valia nieko nereiškia, o sprendžia keli politikai ir atitinkamoms politinėms jėgoms atstovaujanti rinkimų komisija?“ „Kaip gali tokiems dalykams pritarti Prezidentė?“ „Kur žmonėms ieškoti teisybės, jei net ir teisėtvarkos struktūrų veiksmai griauna pasitikėjimą jomis?“ „Jeigu nereikia jokių konkrečių įrodymų, o jų, kaip suprantame, nėra, tai šitaip galima susidoroti su bet kuo ir bet kada?“ „O, kad tiek energijos ir entuziazmo meras Jasiukevičius būtų parodęs per visą savo ketverių metų kadenciją, kiek pademonstravo rinkimų dienomis, „neršdamas“ po rajoną, ieškodamas kompromatų prieš Živilę Pinskuvienę ir kurpdamas skundus skundelius „iš debesų“, rajonas klestėtų, Širvintos būtų tapusios svajonių miestu! Deja…“

Panašu, kad mūsų senieji politikieriai niršta ir negali atleisti, jog Darbo partija dar 2007 metais gerokai sujudino sąstingio pelkę rajone, prikišamai priminė ir kiekvienąkart primena kabinetiniams „ponams“, kad rajone svarbiausi ne jie, o paprasti žmonės, savo sūriu prakaitu uždirbantys jiems algas ir sotų gyvenimą…

Žinoma, dabartiniai valdžiažmogiai labai trokšta dar bent kelis mėnesius palaikyti savo užpakalius minkštose kėdėse. Suprantama, kad ir merui V. Jasiukevičiui daug geriau gauti gana solidžią algą, dar „išsėdėtą“ priedą ir leisti dienas šiltame kabinete, nei „grėblioti“ pieveles. Bet „aukštais moralės standartais“ besigiriantiems politikuotojams turėtų būti už viską svarbesni savojo rajono žmonės. Privalu juos gerbti. Visus. Ne tik tuos, savuosius, bet ir kitokį požiūrį turinčius, kiek kitaip mąstančius, kitokį rajoną matyti norinčius, kitaip gyventi nusiteikusius. Mero kabinetas ir kėdė – ne V. Jasiukevičiaus nuosavybė, ir ne jis, o balsuojantys rajono žmonės sprendžia, kam visa tai „atiduoti“, o kam „neduoti“…

Prabėgo 25 nepriklausomybės metai, tačiau mūsų rajone, panašu, vis dar dvelkia sovietmečiu – tuomet rinkimus vienintelė ir neklystanti partija laimėdavo įprastais 99,9 proc. Ar ne tos partijos „palikuonims“ ir jiems prijaučiančiai „chebrytei“ dabar tokios skausmingos politinių oponentų pergalės? Pravartu atkreipti dėmesį, kad rajono žmonės jau mąsto ir nori gyventi kitaip. Yra apie ką pamąstyti ir įsižeidusiesiems…

Aldona Bareckienė