Ant kalno įrengtas tvenkinys tapo galvos skausmu gyvenantiems pakalnėje

Ant kalniuko esantis tvenkinys, iškastas prie buvusios kolūkio pirties, jau du kartus buvo perpildęs šį žemiau esantį Zabarauskų tvenkinį.

Kernavėje, Šilo gatvėje, gyvenantys Stanislovas Zabarauskas ir Vladislava Cvekelienė per pastaruosius metus išgyveno po du potvynius. Dėl šių stichinių nelaimių jie rodo pirštu į greta atnaujinamą buvusios kolūkio pirties pastatą, kurį, gavusi europinę paramą, verslui pritaiko Rimvydo Olšausko IĮ. Bent apie tai liudija prie rekonstruojamo pastato stovintis stendas, kuriame parašyta, kad R. Olšausko IĮ kitą pavasarį baigs įgyvendinti projektą „Pajauta“. Jį finansuoja Europos žemės ūkio fondas, o remia Lietuvos Respublika.

– Nežinau, kaip kiti, bet aš negirdėjau, kad Europos Sąjunga skirtų pinigų projektams, dėl kurių kitiems būtų tik blogiau, – svarstė Stanislovas Zabarauskas.

Per metus – keturi potvyniai

Pastato savininkas prie pirties išsikasė didžiulį tvenkinį, kuriam išsiliejus pernai du kartus buvo perpildytas žemiau esantis Stanislovo Zabarausko tvenkinys. Tačiau ši nelaimė savo padariniais negali prilygti šiųmečiams įvykiams, per kuriuos nukentėjo žemiau stovintis Vladislavos Cvekelienės „alytukas“.

Stanislovas Zabarauskas ir Rolandas Cvekelis įsitikinę, kad tokių nelaimių nebūtų buvę, jei apsauginį vandens surinkimo rezervuarą įrengęs verslininkas galimai nebūtų pakeitęs reljefo.

– Taip nebūtų nutikę, jei Rimvydas Olšauskas prie savo žemės prisidurtame pelkėtame sklypelyje nebūtų pakeitęs reljefo, – mano Vladislavos Cvekelienės sūnus Rolandas.

Jis neslepia anksčiau norėjęs tą neužimtą sklypą prisijungti prie besiribojančio savo sklypo, tačiau, pradėjus domėtis, šis sklypas neva greitai buvo pamatuotas nepažįstamam vilniečiui, o paskui jį apsitvėrė jau Olšauskai.

– Nenorime pasakyti, kad būta kokių nors machinacijų, tačiau Kernavėje ne kartą pastebėjome, kad senieji gyventojai mažai ką laimi, o visą grietinėlę paprastai nusibraukia atėjūnai, su Kernave visai nesusiję asmenys, – gal sutirštino spalvas, o gal senas nuoskaudas išliejo kernaviškiai.

Polaidis „nemokamai“ įrengė smėlėtą dugną

Rolandas Cvekelis tikina, kad prisijungęs naują sklypelį, Rimvydas Olšauskas jį kasinėjo, lygino, kėlė jo gruntą. Rolando Cvekelio manymu, darbų metu galimai buvo atverti šaltiniai, kurie labai greitai pripildė rezervuarą, turėjusį saugoti nuo didžiojo tvenkinio nutekėjimo. Pirmas vandens nutekėjimas iš naujai įrengto rezervuaro buvo sausio viduryje – neatlaikęs spaudimo įgriuvo šlaitas, ir didelis vandens kiekis plūstelėjo į žemiau esantį Vladislavos Cvekelienės kiemą. Per nuotekį buvo apsemtas namo rūsys, vanduo per kiemą plūstelėjo į toliau esantį Stanislovo Zabarausko tvenkinį.

Žemyn plūstelėjęs vanduo apsėmė Vladislavos Cvekelienės sodybą (dešinėje).

Po šios avarijos esą pašlijo Vladislavos Cvekelienės sveikata. Kernaviškė atgulė į ligoninę, o jai atstovauti ėmęsis Baltarusijoje gyvenantis Rolandas Cvekelis sakė, kad su kaimynu niekaip nepavyksta rasti bendros kalbos dėl žalos atlyginimo. Esą šis kaltės neneigia, bet siūlo variantus, kurie nepriimtini nukentėjusiesiems.

Gal būtų ir sutarta, jei ne kitas įvykis – balandžio viduryje dar kartą įgriuvo apsauginio rezervuaro šlaitas. Plūstelėjęs vanduo vėl apsėmė Vladislavos Cvekelienės sodybą ir užkimšo įrengtą lietaus kanalizaciją, paplovė namo pamatus, užtvindė rūsį. Maža to, vėl didelis vandens kiekis suplūdo į Stanislovo Zabarausko tvenkinį. Savininko skaičiavimais, į tvenkinį atplukdyta apie 50 kub. m smėlio. Kitas gal apsidžiaugtų tvenkinyje gavęs smėlėtą dugną, bet Stanislovui toks netinka.

Kol kas Stanislovas Zabarauskas ir Rolandas Cvekelis kalba tik apie preliminarius nuostolius. Pirmajam teks valyti tvenkinį, o šie darbai, jo skaičiavimais, atsieis apie 20 tūkst. litų. Rolandas Cvekelis pirmojo potvynio nuostolius preliminariai įvertino apie 30 tūkst. litų, o antrojo apsėmimo žalos dar net nesuskaičiavo. Jo manymu, reikės atkasti motinos „alytuko“ pamatus ir po jais betonuoti specialias „pagalves“, kadangi po apsėmimo „nusėdo“ pamatai ir įtrūko namo sienos.

Tą dieną, kai lankiausi Kernavėje, Rolandas sakė, kad ligoninėje gulinti motina dar nežino apie antrąjį potvynį.

Vanduo paplovė „alytuko“ pamatus.

Siūloma prisijungti prie lietaus kanalizacijos

Avarijų nuostoliai lai lieka šalių susitarimo reikalu. Tiek Stanislovas Zabarauskas, tiek Vladislavai Cvekelienei atstovaujantis Rolandas Cvekelis mano, kad Rimvydas Olšauskas pirmiausia privalo užtikrinti, kad panašių avarijų ateityje nebebūtų.

– Mūsų manymu, tai yra Rimvydo Olšausko problema. Nors teiravomės, bet taip ir nesužinojome, pagal kokį projektą buvo įrengtas apsauginis rezervuaras, – sakė kernaviškiai. – Vieną kartą mus patikino, kad yra visi būtini dokumentai, kitąsyk išgirdome, kad jokių leidimų ir projektų tam rezervuarui esą nėra, nes jie – nereikalingi. Čia juk – Kernavė! Norėdamas apsitverti sklypą ar persidengti stogą turi prašyti muziejininkų sutikimo, tad kažkaip keista girdėti, kad kai kuriuos darbus galima vykdyti be jų žinios.

Vyrai aiškina, kad tame sklype anksčiau buvo pelkė, į kurią sutekėdavo aplinkinių vietovių gruntinis vanduo, jo perteklius natūraliai nutekėdavo upeliūkščiais žemyn – tenykščiai gyventojai prie polaidžių buvo pripratę, juo labiau, kad didelių padarinių tai nesukeldavo. Įrengus apsauginį rezervuarą, jame kaupiasi dideli vandens kiekiai, tad suprantama, jog smėlėtas gruntas nebeatlaiko spaudimo.

Po antrosios avarijos buvo nutiestas laikinas vamzdis, kuris gali tapti nuolatiniu.

Po antrosios avarijos Rimvydas Olšauskas per servitutinį kelią skubiai nutiesė vamzdžius ir plūstantį vandenį nukreipė nuo Vladislavos Cvekelienės sodybos. Dabar vandens perteklius bėga į Šilo gatvę, o ja – į netoliese įrengtą lietaus kanalizaciją.

– Kaip išgirdome, jau sklando idėja tuos laikinus vamzdžius padaryti nuolatiniais, kad ateityje nuo panašių avarijų būtų apsaugota Cvekelienės sodyba, – sako kernaviškiai. – Bet ar dėl to nekils bėdų kitiems šios gatvės gyventojams?

Pasak Stanislovo Zabarausko, dar kolūkio laikais čia buvo įrengta lietaus kanalizacija, į kurią subėgdavo vanduo iš gatvės ir aukščiau esančių dviejų sklypų. Ar senoji trasa susidorotų su nauju krūviu, jei vėl būtų pralaužtas rezervuaro šlaitas? Juk į vamzdžius su vandeniu plūsteltų ir smėlis, o, užsikišus lietaus kanalizacijai, būtų apsemti mažiausiai trys namai.

Šioje gatvėje gyvenantis Viktoras Dimša jau dabar tikina, kad lietaus kanalizacijos sistemoje vanduo pakilo, vos tik ją papildė vanduo iš Olšauskų sklypo. Įsikūręs pusrūsyje, Viktoras baiminasi, kad jį apsems.

– Jei reikia avarinio nutekėjimo, jis turi būti suprojektuotas ir įrengtas naujai, o ne pasirinktas pigiausias variantas ir prisijungta prie esančios lietaus kanalizacijos, – įsitikinę vyrai. Jų tvirtinimu, šias mintis jie išsakė ir Kernavės seniūnui Stanislovui Gaidakauskui, tačiau, sako, išgirdo tik įtarinėjimus, ar gyventojai į lietaus kanalizaciją nėra išvedę savo nuotekų, jei bijo avarijos.

Vyrai baiminasi, ar galimų darbų metu nebus pažeistos komunikacijos, ar bus atstatyta asfaltuota gatvės danga. Atsakymų į dominančius klausimus jie kol kas nesulaukė. Apskritai kernaviškiai sakė tikėjęsi didesnio valdžios dėmesio nelaimei. Iš pradžių seniūnas lyg ir leido suprasti, kad problema susidomėjo rajono meras Vincas Jasiukevičius. Tačiau paskui atseit buvo perduota, jog mero pozicija tokia, kad konfliktuojančios pusės turi bylinėtis.

– Manau, kad bylinėjamasi tik tada, kai nepavyksta rasti kitų susitarimo būdų. Juk valdžia tam ir išrinkta, kad savo autoritetu padėtų rasti visas puses tenkinantį sprendimą, – nusivylęs sakė Stanislovas Zabarauskas.

Viktoras Dimša jau dabar pastebi, kad lietaus kanalizacijos sistemoje pakilus vandeniui, iškilo grėsmė apsemti jo namo pusrūsį.

Problema – visos Kernavės

Tuo tarpu Rimvydas Olšauskas įsitikinęs, kad ši problema yra ne jo vieno, o visos Kernavės.

– Nepamirškime, koks šiųmetis pavasaris – polaidis prasidėjo staiga, daug kur žmonės susidūrė su panašiomis problemomis. Kernavėje situacija tokia, kad į mūsų įrengtą rezervuarą dėl reljefo sąlygų subėga gal penktadalio miestelio paviršinis vanduo, tad visi turėtume ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą, – sakė verslininkas ir pridūrė, kad nenori, jog problema būtų dirbtinai eskaluojama per spaudą. – Abi pusės turi nuspręsti, kokį variantą pasirinkti.

Rimvydas Olšauskas teigė, kad su kaimynais iki šiol nepavyko susitarti tik todėl, kad nukentėjusieji pirmiausia vadovaujasi emocijomis. Jis taip pat atmetė kernaviškių įtarimus, kad dėl akių gali būti pasirinktas pigiausias, tuo pačiu – ne pats patikimiausias variantas.

– Mano nuostata tokia, kad sprendimų ieškotų ir juos įvykdytų tokiems darbams sertifikatus turinti įmonė, o mes apmokėsime, – prasitarė verslininkas. Tačiau nedetalizavo, kokius darbus yra pasirengęs finansuoti.

Gintaras Bielskis