Tarptautinio COMENIUS projekto dalyviai Bulgarijoje (1)

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos delegacija Galabovo Šventojo Paisijaus Chilendarskio pagrindinėje mokykloje. Pirma iš kairės mokyklos direktorė Tjanka Kardžilova.

Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos delegacija Galabovo Šventojo Paisijaus Chilendarskio pagrindinėje mokykloje. Pirma iš kairės mokyklos direktorė Tjanka Kardžilova.

„Širvintų kraštas“ jau rašė apie Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenės intensyvų dalyvavimą tarptautiniame COMENIUS projekte. Progimnazijoje yra sudaryta galimybė mokytojams ir mokiniams tobulėti: po du-tris kartus per metus vis kiti mokiniai ir mokytojai turi galimybę išvykti svetur, pasižvalgyti po kitų šalių mokyklas, pasisemti idėjų, pastebėtas inovacijas taikyti ugdymo procese. Verta priminti, jog draugiškos partnerystės projektą koordinuoja progimnazijos anglų kalbos mokytoja Kristina Blusevičiūtė. 2012-2013 mokslo metais mokykloje vykdomas tarptautinis COMENIUS programos projektas „Sveika Europa – laiminga Europa“. Prieš metus projekto partneriai iš Lenkijos, Bulgarijos, Škotijos, Portugalijos, Turkijos, Prancūzijos, Sicilijos lankėsi Širvintose.

Tarptautinis susitikimas Galabovo mieste

Sausio 27 – vasario 2 dienomis tarptautinis susitikimas buvo organizuotas Bulgarijoje. Šįkart į Bulgarijos Galabovo miestą vyko Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos moksleivių delegacija, vadovaujama mokytojų Kristinos Blusevičiūtės ir Romo Zibalo. Iniciatyvių mokinių grupę sudarė Linas Blusevičius, Egidijus Gelūnas, Goda Adomavičiūtė ir Deivė Aleksandravičiūtė. Tarptautiniame susitikime, kuriame dalyvavo mokytojai ir mokiniai iš Sicilijos, Portugalijos, Lietuvos, Škotijos, Lenkijos, Bulgarijos, širvintiškiai pristatė savo šalį, miestą, progimnaziją, dalyvavo diskusijose apie laisvalaikį, draugišką bendradarbiavimą, pasitikėjimą, sveikatingumą, savijautą mokykloje. Širvintų mokiniai gyveno bulgarų šeimose, turėjo galimybę lankytis mokyklose, dalyvauti pamokose, išvykose, bendrauti su įvairių šalių žmonėmis.

Mokytojos Kristinos rankose labai sunkus mokyklos dienynas.

Mokytojos Kristinos rankose labai sunkus mokyklos dienynas.

Geriau vieną kartą pačiam pamatyti, kaip vyksta tarptautiniai susitikimai, negu dešimtis kartų klausytis ir aprašyti kitų žmonių įspūdžius. Mūsų, širvintiškių, kelionė į Bulgariją prasidėjo labai šaltą sausio 27-osios ankstyvą rytą. 4 valandą jau buvome Vilniaus oro uoste. Po daugiau nei dviejų valandų skrydžio lėktuvu nusileidome Dortmunde (Vokietija). Visą dieną turėjome laukti gana jaukiame ir tuščiame oro uoste. Įsitikinome, jog su mūsų pinigėliais Vokietijoje nelabai ką pavyktų nusipirkti. Tiesa, nelabai mums ko ir reikėjo, nes lagaminai dar buvo pilni.

Po pietų sėdome į lėktuvą ir po pustrečios valandos skrydžio nusileidome Sofijoje (Bulgarija). Žiūrėti į kalnus ir aikčioti nelabai buvo kada. Europą lėktuvu įveikę per 4 valandas, mes dar 3 valandas turėjome važiuoti autobusu per visą Bulgariją iki Stara Zagoros miesto. Kai išvykome į Stara Zagorą, Bulgarijos sostinę Sofiją jau gaubė vakaro sutemos. Beveik 250 kilometrų kelionė tęsėsi tarp apsnigtų Stara Planina ir Rodopi kalnų, visą vakarą šviečiant mėnulio pilnačiai. Apie 22 valandą Stara Zagoroje mūsų jau laukė draugai iš Galabovo miesto. Lengvuoju automobiliu pavažiavę dar apie pusšimtį kilometrų, atsidūrėme Galabove, dydžiu primenančiame Širvintų miestą. Mokytojai buvome apgyvendinti viešbutyje „Elmira“, o vaikus pasiėmė bulgarų šeimos.

Sausio 28-ąją, pirmadienį, susipažinome su Galabovo miestu. Nuogąstauti dėl užsienio kalbos barjero neteko. Vyresniojo ir vidutinio amžiaus bulgarai puikiai kalba rusiškai, jaunimas – angliškai. Bulgarų nuoširdumas, atvirumas ir paslaugumas panaikino bet kokius kalbos barjerus. Netgi patikėjome, kad nuoširdesnių ir jautresnių žmonių už bulgarus nebūna. Jau pačią pirmąją viešnagės dieną buvome pavaišinti nacionaliniais bulgarų patiekalais, paskatinti paragauti iš Galabovo apylinkėse augančių vynuogių pagaminto vyno. Sužinojome, jog žiemos čia nešaltos: labai retai būna iki -23, o vasaros karštos: iki +42+45.

Po bulgarų kalbos pamokos VII klasėje.

Po bulgarų kalbos pamokos VII klasėje.

Mokykloje bendrą kalbą randa visų tautybių vaikai

Antrąją viešnagės dieną vyko delegacijų iš užsienio priėmimas Galabovo Šventojo Paisijaus Chilendarskio pagrindinėje mokykloje. Mus pasitiko mokyklos direktorė Tjanka Kardžilova, pavaduotoja Temenužka Železkova, visas mokytojų ir mokinių kolektyvas, buvome vaišinami balta bulgariška duona ir medumi. Svečiams buvo surengtas iškilmingas koncertas, buvo šokami bulgarų liaudies šokiai, dainuojamos dainos, specialius šokius šoko mokykloje besimokanti gausi čigonų bendruomenė. Pasak mokyklos direktorės Tjankos Kardžilovos, mokykloje bendrą kalbą randa visų tautų vaikai, visiems jiems turi būti gera ir jauku.

Darželinukai svečiams negailėjo šypsenų.

Darželinukai svečiams negailėjo šypsenų.

Svečiams buvo organizuota ekskursija po mokyklą, aprodyti kabinetai, sporto salė, mokytojų kambarys, čigonų nacionalinių drabužių muziejus, sudaryta galimybė lankytis pamokose, išgirsti informaciją apie Bulgarijos švietimo sistemą, apžiūrėti COMENIUS darbų kampelį. Mūsų šviesiaplaukiai, mėlynakiai lietuviukai buvo labai populiarūs: tamsiaplaukiai bulgarai troško su jais nusifotografuoti. Tarptautinio projekto dalyvių susitikimą filmavo vietos televizija, žurnalistai Stojanka Sačeva ir Ivanas Manuilovas kalbino delegacijų narius, ruošė reportažą „Galabovo žinioms“ ir TV.

Mokykla, kurioje lankėsi COMENIUS projekto dalyviai, jau šventė 100 metų jubiliejų, joje mokosi 420 1-10 klasių mokinių: 70 procentų yra romų tautybės, 30 procentų – bulgarų. Mokykloje dirba 22 mokytojos ir 2 mokytojai (kūno kultūros ir istorijos). Klasėse vidutiniškai mokosi po 20 vaikų, didžiausia klasė – 26. Baigę septynias klases, mokiniai laiko valstybinį testą, kuris vertinamas centralizuotai. Geriausiai išlaikiusieji turi teisę mokytis didmiesčių mokyklose. 8 klasėje lieka tik silpni ir nemotyvuoti mokiniai.

Mokytoja Kristina netgi matavosi Galabovo mero Nikolajaus Tonijo (kairėje) kėdę.

Mokytoja Kristina netgi matavosi Galabovo mero Nikolajaus Tonijo (kairėje) kėdę.

Galabovo mieste yra 3 mokyklos, mokytojai turi vidutiniškai po 18-20 pamokų, skiriama daug papildomų valandų mokytojams, dirbantiems su čigonų vaikais. Čigonai skirstomi į dvi grupes: romus, kurie integravosi į bulgarų bendruomenę, dirba, gyvena butuose, ir čigonus, kurie glaudžiasi taboruose ir gyvena iš pašalpų. Mūsų aplankytoje mokykloje labai didelis dėmesys skiriamas čigonų integracijai į visuomenę, vykdomi įvairūs integravimo projektai. Mokykla yra bazinė, ji moko kitų mokyklų pedagogus, kaip dirbti su kitataučiais vaikais. Mokyklos direktorei leidžiama turėti tik 3 pamokas per savaitę, pavaduotojai – 7. Vidutinis mokytojų atlyginimas – 250 eurų per mėnesį.

Kalbinti mokytojai sakė, jog dirbti su čigonų vaikais yra labai sunku, bet tai jų misija, jie to darbo neatsisakantys ir nesiskundžiantys. Vizito dieną šių eilučių autoriui teko stebėti bulgarų kalbos pamoką, kurią vedė mokytojos Svetla Kojcheva ir Iliana Kostova. Pamoka buvo labai emocionali, kupina gerų emocijų ir noro siekti paties geriausio rezultato. Bulgarų ir čigonų vaikai pasirodė esą labai geranoriški, žingeidūs ir aktyvūs. Labai nustebino dienynas: mokytojų kambaryje gulėjo didžiulė, daugiau nei penkis kilogramus sverianti knyga. Kasdien kiekvienas mokytojas privalo joje įrašyti visų vedamų pamokų temas ir pasirašyti. Mums, atvykėliams iš svetur, jau įpratusiems prie elektroninių dienynų, tai pasirodė labai sunkus ir nepatogus darbas.

Bulgarijoje mokslo metai prasideda rugsėjo 15-ąją ir baigiasi birželio 15 dieną, mokslo metai skirstomi į du pusmečius, atostogų dienų skaičius panašus kaip ir pas mus, taikoma 6 balų vertinimo sistema. Mokiniai į mokytojus kreipiasi pernelyg mandagiai: „Ponia mokytoja“, „Panele mokytoja“, „Pone mokytojau“. Bulgarijoje nešalta, todėl pamokos dėl šalčių nenutraukiamos. Tiesa, yra buvę gripo epidemijų, tuomet mokiniams būna priverstinės atostogos. Mūsų lankymosi Galabove dienomis buvo gerokai pasnigta, tad vaikai, nepaisydami žvarbos, lauke svaidėsi sniego gniūžtėmis. Tiesa, nustebino būriai kastuvais ir kitokiais įrankiais apsiginklavusių žmonių, kurie gana didelėmis grupėmis triukšmingai mieste valė sniegą.

„Knauf“ gamykloje.

„Knauf“ gamykloje.

Gamybos procesas automatizuotas ir mechanizuotas

Tą pačią dieną projekto dalyviams buvo organizuota išvyka į Galabovo apylinkėse veikiančią „Knauf“ gamyklą. Vaikai ir suaugusieji, pasipuošę specialiomis oranžinėmis liemenėmis, stebėjo, kaip gaminamos gipso-kartono plokštės.

Tai 22000 kvadratinių metrų apimantis padalinys, į kurį investuota 17 milijonų levų. Mokiniai ir mokytojai turėjo galimybę stebėti gamybos procesą, kur viskas automatizuota ir mechanizuota, dirba tik 100 darbuotojų. Gamyklos inžinierė aprodė cechus, atsakė į mokinių klausimus, patikino, kad įmonės produkcija tiekiama ne tik į Rumuniją bei Bulgariją, bet ir į tolimesnes šalis.

Darželyje apie sveiką gyvenseną

Antradienio popietę COMENIUS projekto dalyviai lankėsi vaikų darželyje „Natalia“. Tautiniais drabužiais papuošti tamsiaplaukiai bulgariukai mus pasitiko su duona ir medumi. Darželio direktorė Žana Stojanova pristatė įstaigos veiklą, supažindino su darželio pasiekimais.

Darželį lanko 130 bulgarų vaikų, yra 5 grupės po maždaug 25 vaikus. Darželis „Natalia“ skaičiuoja šeštą dešimtmetį, jame lavinami vaikai nuo 3 iki 7 metų amžiaus. Tėvai už maitinimą moka po 30 levų (maždaug 60 litų), įvairias priemones perka individualiai. Auklėtojų atlyginimas – apie 250 eurų per mėnesį. Darželis darbą pradeda 7 valandą ryto ir baigia 18 valandą vakaro.

Grupėje yra 2 auklėtojų etatai ir vienas padėjėjos. Svečiams buvo parengta meninė programa apie sveiką gyvenseną, vitaminus, sveiką maistą, suvaidinta pasaka apie ropę (reikia manyti, jog šią pasaką vaidina viso pasaulio vaikai). Labai džiugiai nuteikė švelniomis pastelinėmis spalvomis išdažytos grupės, minkšti kilimai, žaislų gausa, gana drąsūs vaikai. Darželio vadovė rodė gyvąjį kampelį: kalbančią papūgą, vėžliuką, daug bent jau mums egzotiškų augalų, labai nustebino tokia pati didžiulė knyga (kaip ir matyta mokykloje), kurią kasdien privalo pildyti visos auklėtojos.
Darželyje buvome vaišinami specialiais ekologiškais produktais: keptomis bandelėmis ir vandeniu skiestu rūgpieniu. Skonis pasirodė labai neįprastas.

Priėmimas pas Galabovo merą Nikolajų Toniją (trečias iš kairės).

Priėmimas pas Galabovo merą Nikolajų Toniją (trečias iš kairės).

Priėmimas pas merą

Vakarop buvome pakviesti pas Galabovo savivaldybės merą Nikolajų Tonijų. Nustebino rajono ir miesto vadovo nuoširdumas, laisvumas, gebėjimas pakalbinti kiekvieną delegacijos narį. Meras svečiams iš užsienio pristatė savivaldybę, turinčią 15 000 gyventojų.

Meras pažymėjo, jog neseniai buvo išrinktas trečiajai kadencijai, vadovauja pramoniniam miestui, turinčiam 3 elektrines, „Knauf“ gamyklą ir daugiau kitokių gamybinių objektų. Į miestą labai daug yra investavę italai, dabar investuoja amerikiečiai. Pasak miesto vadovo, didžiausia problema yra ekologija, dėl to savivaldybė nieko negali padaryti, nes užsienio partnerių investicijos yra svarbiausias dalykas. Paklaustas apie šildymo kainas, meras paaiškino, jog švietimo, gydymo ir kitos biudžetinės įstaigos už šildymą nemoka, gyventojams už vidutinį dviejų kambarių butą tenka mokėti apie 100 levų (iki 200 litų). Meras patikino, jog savivaldybė yra gana turtinga, todėl mokytojams, darželių auklėtojams, kitiems biudžetininkams turi galimybę 2-3 kartus per metus sumokėti atlyginimo dydžio premijas. Tuo labai džiaugėsi mokytojai ir gyrė rūpestingą merą.

Galabovo mokykloje.

Galabovo mokykloje.

Galabovo savivaldybės tarybą sudaro 17 narių: meras ir 2 jo pavaduotojai. Tarybos valdančiąją daugumą sudaro 3 partijų atstovai, opozicijoje yra vienos partijos 5 nariai. Įteikęs suvenyrus, meras pasiūlė tarptautinio projekto dalyviams pabendrauti neoficialioje aplinkoje ir padovanojo vakarienę restorane „Villa Verde“. Vakare su svečiais bendravo ne tik pats meras, bet ir abu vicemerai, savivaldybės spaudos atstovė, Švietimo skyriaus vedėja, būrys mokytojų. Buvo vaišinama nacionaliniu valgiu kamarza bei gėrimu rakija.

Galabovo miestelyje yra daug smulkių verslininkų, turinčių savo parduotuvėles, restoranus, viešbučius, benzino kolonėles. Verta paminėti, kad benzinas ten brangesnis, už litrą A95 benzino bulgarai moka daugiau nei 5 litus. Pasak vietos gyventojų, kiekvienas smulkus verslininkas nori bent kiek užsidirbti sau ir savo šeimai, todėl prekių kainos nėra aukštos, dažnas būtent mažindamas kainas stengiasi į savo parduotuves prisivilioti pirkėjus. Mums, atvykėliams, maisto ir pramoninių prekių kainos mažame Galabovo miestelyje pasirodė įkandamos. Su lietuviškais atlyginimais Bulgarijoje turbūt išgyventume.

(Bus daugiau)

Romas Zibalas

[imagebrowser id=305]

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

3 Atsakymai į “Tarptautinio COMENIUS projekto dalyviai Bulgarijoje (1)”

  1. vai parašė:

    kokia grazi

  2. :) parašė:

    Saunuoliai 🙂

  3. bus parašė:

    Oi …..

Comments are closed.

scroll to top