Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios visos Lietuvos vaikai buvo pakviesti dalyvauti LR Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje akcijoje „Laiškas istorijai“ ir su istorinėmis asmenybėmis pasidalinti savo mintimis apie Lietuvos ateitį, padėkoti už ryškiausius darbus Lietuvos herojams ir kūrėjams, papasakoti jiems apie Lietuvą, kurioje gyvena šiandien. Šūkiu „Iš širdies į praeitį“ akcijos iniciatoriai ir kūrėjai ragino vaikus atrasti asmenišką ryšį su jų miestų ir miestelių apylinkėse kūrusiais visai Lietuvai svarbiais herojais ar įkvepiančiomis asmenybėmis bet kur Lietuvoje.
Į akcijos organizatorių prašymą atsiliepė gausus Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos mokinių būrys. Istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų paskatinti mokiniai domėjosi asmenimis, padėjusiais kurti Lietuvą, rašė laiškus, stengėsi išsakyti savo asmeninį santykį su istorinėmis asmenybėmis, turėjusiomis įtaką Lietuvai. Mokiniai pagarbiai kreipėsi į karalių Mindaugą, Joną Basanavičių, Joną Jablonskį, Vincą Kudirką, Jurgį Bielinį, Igną Šeinių ir kitus svarbius asmenis. Parašyti laiškai sudėti į didelį voką ir įmesti į akcijos dėžę, pastatytą Širvintų miesto centre prie paminklo Ignui Šeiniui.
Kadangi kovo 16-ąją švenčiama Knygnešių diena, siūlome paskaityti LR Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos akcijos „Laiškas istorijai“ dalyvės Emilijos Maslinskaitės rašytą laišką knygnešiui Jurgiui Bieliniui.
Gerbiamasis Jurgi Bielini!
Aš esu progimnazijos mokinė, Jūs manęs nepažįstate, bet aš apie Jus ir Jūsų puikius darbus esu daug skaičiusi ir girdėjusi.
Rašau šį laišką norėdama išreikšti padėką už Jūsų kilnumą, drąsą, pasiaukojimą, ryžtą ir nepakartojamus knygnešio ir publicisto darbus Lietuvai. Jie labai prisidėjo prie šiuolaikinės mūsų tėvynės kūrimo. Ačiū už tai, kad nepasidavėte, kad tikėjote, kad rizikavote savo gyvybe dėl Lietuvos laisvės ir šviesios ateities.
Gerb. Jurgi Bielini, tik Jūsų dėka supratau, kaip buvo pavojinga Lietuvoje anais gūdžiais laikais, kai atėjūnai trypė lietuviškumą. Susipažinusi su Jūsų nuveiktais darbais, turiu keletą klausimų. Kodėl net ir sugautas nemažai kartų Jūs tęsėte savo veiklą rizikuodamas gyvybe ir nesustojote? Ar turėjote minčių nutraukti lietuviškų knygų gabenimą per sieną? Juk žinojote, kad už knygų platinimą būsite baudžiamas kalėjimu ar tremtimi į Sibirą. Kodėl buvote toks įsitikinęs, kad Lietuva bus laisva? Kas Jus vedė pirmyn?
Noriu Jums pranešti nuostabias naujienas! Lietuva jau daug metų laisva! Mes galime nevaržomai kalbėti ir mokytis lietuviškai, laisvai judėti į kitas šalis ir tai tik tokių žmonių kaip Jūs dėka! Taip pat turiu paminėti, kad kovo 16 d. minima Knygnešių diena. Kažkur girdėta data? Žinomi šaltiniai teigia, kad tai yra Jūsų gimimo diena, būtent Jūsų garbei ši diena ir yra paskelbta Knygnešių diena! Lietuvos istorijoje Jūs esate ryškiausias Lietuvos knygnešio prototipas!
Aš ir dar tūkstančiai žmonių gerbia Jus ir dėkoja už viską, ką padarėte. Mes Jūsų niekada nepamiršime!
Su pagarba
Emilija Maslinskaitė
Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos 8A klasės mokinė
Vertėtų priminti, jog kovo 16 dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Knygnešys – žodis, sunkiai išverčiamas į kitas kalbas. Jį galima tik nusakyti ir paaiškinti jo reikšmę. Savitai ir išradingai tą padarė italų kalbininkas Pietro U. Dini savo knygoje „Baltijos žiedas“, knygnešį pavadinęs portalibri ir šalia paaiškinęs: contrabbandieri della Lituanita – pažodžiui išvertus – lietuviškumo kontrabandininkas. Ko gero, toks šio žodžio ir viso reiškinio apibūdinimas yra vienas tiksliausių.
Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus. Žandarai savo darbą atliko itin uoliai: 1891-1893 m. vien tik sieną saugoję žandarai konfiskavo 37 718 lietuviškų knygų ir laikraščių; 1900-1902 m. – 56 182. Į tą skaičių neįtrauktos knygos, kurios buvo rastos ir konfiskuotos visoje Lietuvoje.
Imperinės valdžios atstovai, matydami, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį, o kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena (1846 m.) – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti.
Jurgis Bielinis buvo ne tik Lietuvos knygnešys, bet ir publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Jis laikomas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikusio draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo tinko įkūrėju. Ne sykį buvo įkliuvęs caro žandarams, bet vis ištrūkdavo. Savo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: „Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis.“
1936 m. Kaune buvo pastatytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus ansamblis ir įrengtas Knygnešių sodelis, kuriame yra garsusis skulptoriaus Juozo Zikaro paminklas „Knygnešys“ bei knygnešių sienelė, skirta žymiausiems knygnešiams pagerbti.
2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai paskelbta Knygnešių diena. Šią dieną pagerbiami draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Nepaisant to, kad už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, knygos buvo gabenamos itin aktyviai. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas.
„Širvintų krašto“ informacija
