Iš Pažusių kaimo kilusios Pažusių giminės susitikimas

Pažusių giminės ainiai.

Tie laikai, kai buvo rengiamos dviejų – trijų dienų vestuvės, kai prie stalo susėsdavo visa gausi giminė, grimzta praeitin. Tapo įprasta, kad giminės susieina tik per laidotuves. Dideli atstumai, amžinas laiko trūkumas, nesibaigiantys darbai, emigracija baigia ištirpdyti šilčiausius jausmus, todėl nenuostabu, jog trečios ar ketvirtos kartos giminaičiai vieni kitų nebepažįsta. Žmonės, nugyvenę penkis ar šešis dešimtmečius, supranta, kad didžiausia gyvenimo vertybė – draugiška giminė, brolių ir seserų vaikai, dėdės, tetos, klegantis anūkų ar proanūkių pulkelis.

Iš Pažusių kaimo (Zibalų seniūnija) kilę Pažusių giminės žmonės išsiskiria iš kitų: jie ne tik draugiškai gyvena, dirba, bėdai ištikus ar džiaugsmui aplankius, susibėga draugėn, bet ir kas penkerius metus rengia giminės susitikimus. Rugpjūčio 3 dieną Onos Vaskelaitės-Pažusienės (kilusios iš Sudokių kaimo) ir Zigmo Pažusio, gyvenusių Pažusių kaime, gausus ainių būrys susirinko į Pažusių giminės susitikimą. Ketvirtasis (jau tradiciniu tapęs) giminės susiėjimas prasidėjo Šv. Mišiomis Kiauklių bažnyčioje, kur buvo meldžiamasi už senolius ir mirusius jų vaikus. Po pamaldų buvo lankomi Kiauklių kapinėse palaidotų Pažusių kapai.

Vaikų rojus - vaikams skirtas šventinis kampelis.

Vidurdienį beveik aštuonios dešimtys giminaičių susirinko Rubikonių kaime, Veronikos Pažusytės-Masiukienės sodyboje. Ši sodyba nutolusi per keletą kilometrų nuo gimtųjų namų Pažusių kaime. Iš gimtojo lizdo, kur kažkada stovėjo troba, iš kur į gyvenimą išėjo aštuoni Pažusių vaikai: Jonas, Mykolas, Zosė, Veronika, Elena, dvyniai Antanas ir Stasys, Virginija, jau seniai nieko nebelikę, tik dirbama žemė. Ją puoselėja ir dirba anūkas Stasys Usavičius.

Į susitikimą susirinkusi keturių kartų Pažusių giminė stebėjosi, kad metai greitai bėga ir trečiosios kartos atstovai gerokai ūgtelėję, sukūrę šeimas, netgi 4 proproanūkius į susitikimą atsivežė. Veronikos Masiukienės – susitikimo organizatorės ir koordinatorės – sodyboje buvo baltomis staltiesėmis užtiesti stalai, sudėti ,,suneštiniai“ patiekalai, vyko keturių kartų prisistatymas. Prisistatė ir savo „antrąsias puses“ pristatė likę gyvi šeši Onos ir Zigmo Pažusių vaikai, 17 anūkų, 30 proanūkių ir 4 proproanūkiai. Kiekvienai giminės šakai buvo skirta vis kita spalva. Pažusių ainiai ant krūtinių prisisegė korteles su vardais ir giminės šakai skirtos spalvos kaspinėlį. Visą dieną giminaičiai bendravo, vyresnieji jaunimui demonstravo, kaip buvo apdorojami linai, kaip kertami rugiai, kaip rišami pėdai, kaip statoma į gubas, vyko žvejybos, krepšinio konkursai, vakare buvo užkurtas laužas, visi šoko ir dainavo. Pasak Veronikos Masiukienės, visą dieną ir iki vidurnakčio susitikimo dalyviai buvo užimti.

Jaunimui buvo įdomu pamatyti, kaip gyveno jų proseneliai. Pašnekovės teigimu, susitikime dalyvavo labai daug jaunų žmonių iki 30 metų. Tokių atvyko net 39.

Gyvenimas susiklostė taip, kad toli nuo gimtų namų nereikėjo nutolti nei vienam iš Pažusių vaikų. Senoliai Ona ir Zigmas Pažusiai pasižymėjo rūpestingumu, rimtu ir atsakingu požiūriu į darbą, šeimą, tėviškas ir motiniškas pareigas. Tą patį jie skiepijo ir savo vaikams. Pažusių ainiai į susitikimą atvyko iš Širvintų, Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Rokiškio, Pasvalio. Visi surado savo vietą Lietuvoje, tik dviem anūkams tenka ieškoti laimės Airijoje ir Norvegijoje.

Susirinkę giminaičiai dalijosi vaikystės ir jaunystės prisiminimais. Buvo nuspręsta, jog Pažusių giminės susitikimai vyks ir ateityje. Ilgai tą vakarą netilo kalbos, skardus juokas, paslapčia buvo nubraukta ne viena ašara. Pasak Veronikos Masiukienės, amžinai išliks prisiminimuose balti beržai ir jauki gimtų namų šiluma.

Reikia tikėtis, kad senolių įdiegtas ir išpuoselėtas giminystės jausmas, savų šaknų pajautimas parvilios ateinančias kartas lyg vėjo išblaškytus paukščius į gimtąjį lizdą, į tėviškę, kur galbūt likę tik gimtųjų namų pamatų akmenys ir prisiminimai apie brangias kerteles.

Romas Zibalas
Dalios Janulienės nuotraukos

[imagebrowser id=324]