Jeigu dabar būtų gyvas vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio puoselėtojas Motiejus Valančius, jis turbūt griebtųsi už galvos pamatęs, kas vyksta ne tik su kaimų, bet ir miestų mokyklomis. Sunkiai suvokiamas reiškinys, kad XXI amžiaus pradžioje viena po kitos visoje Lietuvoje uždaromos lietuviškos mokyklos.
Kaimuose pagrindinių mokyklų nebeliko
Prieš 20 metų rajone turėjome 4 vidurines mokyklas: Širvintų Lauryno Stuokos-Gucevičiaus, Širvintų „Atžalyno“, Musninkų ir Gelvonų, net 11 didesnių ar mažesnių pagrindinių mokyklų: Alionių, Bartkuškio, Barskūnų, Čiobiškio, Jauniūnų, Juodiškių, Kiauklių, Bagaslaviškio, Liukonių, Vileikiškių, Zibalų, ilgokai laikėsi net kelios pradinės mokyklėlės: Družų, Kielių, Anciūnų, Šešuolėlių, Kernavės, Medžiukų, Viesų ir t. t. Per du dešimtmečius Širvintų rajone mokinių skaičiui sumažėjus daugiau nei 2080, neliko ir tiek mokyklų. Dabar turime tik 5: tris mokyklas mieste ir dvi kaime. Labai skaudu, kad tokie dalykai su mokyklomis ir mokiniais vyksta ne tik Širvintų rajone, bet ir visoje Lietuvoje, deja, kitos išeities nėra. Su šeimomis emigruojantys jauni žmonės nenori skursti, nori viską turėti čia ir dabar, todėl renkasi turtingesnius kraštus, ruošia vaikams sotesnį ir lengvesnį gyvenimą.
Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos. Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250-yje mokyklų mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.
Per 20 metų rajone „nubyrėjo“ 2 tūkstančiai mokinių
Pasidomėjus, kaip mokinių skaičius keitėsi Širvintų rajono bendrojo ugdymo mokyklose, į klausimą atsakė Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė. Vedėjos teigimu, 2002-2003 m. m. rajono mokyklose mokėsi 3516 mokinių, 2005-2006 m. m. jų buvo 3141, dar po penkerių metų liko tik 2282, 2015-2016 m. m. rajono mokyklose mokėsi 1739 mokiniai, kasmet jų skaičius vis mažėjo, tik 2018-2019 m. m. nežymiai mokinių skaičius buvo šoktelėjęs į viršų.
Deja, šiais mokslo metais rajono mokyklose mokosi tik 1429 mokiniai (mokinių skaičius nurodytas be suaugusiųjų klasių, esančių Gelvonų gimnazijoje). Ugdytinių skaičius per 18 metų Širvintų rajono mokyklose sumažėjo daugiau nei 3 kartus.
Vyriausybei tiesiog būtina atsigręžti į regionus
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja, yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja.
Vyriausybei tiesiog būtina atsigręžti į kaimiškus rajonus, tų rajonų centrus, milijoniniai projektai reikalingi ne vien tik Vilniui. Bent asfaltuojami kaimo žvyrkeliai – irgi žingsnis progreso link. Iš dalies ir patys žmonės kalti lįsdami visi į Vilnių. Gaila, kad lietuviai nemyli savo mažų miestelių, o tenkinasi didmiesčio tuštybe.
Nesinori minčių baigti vien tik minorine gaida. Širvintos, atrodo, mažas miestukas, bet ir čia reikalai sparčiai juda pirmyn: miestas gražėja, džiugina patraukliomis erdvėmis, iš Vilniaus ir kitų miestų į Širvintas gyventi atvyksta jaunos šeimos su vaikais, visos vietos ne tik miesto, bet ir kaimiškųjų vietovių darželiuose užimtos, vadinasi, vaikų yra. Reikia manyti, kad nė viena Širvintų rajono mokykla bent per penkmetį nebus įtraukta į planuojamų uždaryti mokyklų sąrašą.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys, Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto komiteto pirmininkas
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 17 d. laikraščio numeryje.
