„Nuo Grabnyčių nebereik šildyt gryčių“

Nuo Grabnyčių jau pakvimpa pavasariu. Linos Duliūnaitės-Nikiporavičienės nuotr.

Vasario 2 dieną bažnyčiose šventinamos Grabnyčių žvakės. Liaudis šią dieną vadina Gramnyčiomis arba Grabnyčiomis. Dažnas galvoja, kad tai kažkokiu būdu turi sietis su žodžiu grabas, tai yra karstas. Tačiau tai klaidinga garsinė sąsaja, nes šią dieną jokių reikalų su karstais niekas neturi ir niekada neturėjo. Pasak Lietuvos etnoastronomo Jono Vaiškūno, išties šios dienos pavadinimas yra kildintinas iš gudiško žodžio „gromnica“, pažodžiui tai būtų – perkūninė. Senieji šios dienos lietuvių ir kitų Europos tautų papročiai taip pat patvirtina šios dienos ryšį su Perkūnu.

Nuo Grabnyčių jau pakvimpa pavasariu. Liaudyje sakoma, kad per Grabnyčias, kurios anksčiau vadintos Perkūno diena, nubąla beržų tošis, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Jei diena būna saulėta, tikimasi ankstyvo pavasario, o vasaros – su dažnomis perkūnijomis. Vėjuota Perkūno diena suvėlina pavasarį, dėl to ūkininkams gali pritrūkti pašaro. Jei Grabnyčios giedros, tai vasarą bus dideli griausmai, o jei pusto, tai pašarą pavasarį iš kluonų išpustys. Jei per Grabnyčias laša nuo stogo, tai dar bus ilga žiema. Jei atodrėkis, bus blogas derlius, jei saulėta, šąla, bus geras derlius. Jei Grabnyčiose išėjęs gaidys atsigers (bus šlapia), tai per Jurgį veršis prisiganys. Jei Grabnyčių dienoj saulė šviečia nors tiek ilgai, kol arklį pabalnoji, tai bus graži šienapjūtė, jeigu toj dienoj yra daug sniego ant stogų, tai bus šieno daug, gerai augs žolė. Nuo Grabnyčių – kreiva vėžė. Nuo Grabnyčių pavaža krypsta. Nuo Grabnyčių dieną teška, naktį braška. Nuo Grabnyčių nebereik šildyt gryčių.

Žmonės, tikintys vasario 2 dieną šventintų žvakių galia, privalo jų turėti namuose: jei ištiktų nelaimė ar prireiktų uždegti mirštančiam žmogui. Per Grabnyčias šventinamos žvakės simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį ir tamsiąsias jėgas. Tikima, kad Grabnyčių žvakės gali apsaugoti namus nuo žaibų, laukus nuo ledų, o žmogų nuo perkūnijos ir ligų. Grabnyčių žvakę uždegdavo ir statydavo ant lango užslinkus audros debesims ir pradėjus griaudėti Perkūnui. Pradėdami statyti trobą, gabaliuką žvakės paslėpdavo pirmojo vainiko kertėj. Sukryžiuotus du žvakės gabaliukus bitininkai dėdavo į naują avilį tam, kad spiečius neišeitų.

Vertėtų ne tik namuose turėti Grabnyčių dieną pašventintų žvakių, bet ir įsižiūrėti į šiandienos gamtos reiškinius. Gal jau galima pradėti mąstyti apie atžengiantį pavasarį? Pagal vasario vėjus, pasak Jono Vaiškūno, buvo sprendžiama apie pavasario artėjimą, būsimą derlių. Jeigu vasario mėnuo vėjuotas, vėjas apdrasko skujas, šakeles, tai kovo mėnuo varys sniegą – per mėnesį bus pavasaris. Jeigu pučia šaltas šiaurės vėjas, bus vaisingi metai, o jeigu to vėjo vasario mėnesyje nėra, tai balandžio mėnesį tikrai bus.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (7 įvert.)
scroll to top