Brazelėse auga šimtametė kriaušė

Brazelių kriaušė

Brazelių kriaušė (dešinėje)

Neseniai rašėme, kad į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukta Brazelių kaime (Čiobiškio seniūnija) auganti kriaušė. Taip ji oficialiai tapo trečiuoju rajono gamtos paminklu. Be jos, sąraše yra Stepanavos kaime (Čiobiškio seniūnija) esanti ola – Čiobiškio urvas bei Kangedų kaime (Gelvonų seniūnija) esantys rieduliai – Dūdų akmenys.

Internetiniame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos puslapyje sakoma: „Gamtos paminklo sąvoką pirmasis XIX a. pavartojo garsus vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas. Lietuvoje vienas iš pirmųjų gamtos paminklais ėmė rūpintis profesorius Tadas Ivanauskas. 1920 metais jis rašė apie senus drevėtus ąžuolus ir kitus medžius, kurie galėtų būti paskelbti gamtos paminklais. Be to, jis manė, kad gamtos paminklais galėtų būti akmenys, šaltiniai ir kiti objektai, turintys mokslinę, istorinę ir estetinę vertę.

Brazelių kriaušė

Brazelių kriaušė

Tačiau tik 1960 metais keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais. Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1985-1987 metais visi paminklai buvo suskirstyti į respublikinės ir vietinės reikšmės. 1993 metais priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis. Vertingiausius objektus LR Vyriausybė 2000 metais paskelbė gamtos paminklais.“

Brazelių kriaušė

Brazelių kriaušė

Prieš porą metų Lietuvos respublikos ministras pasirašė įsakymą „Dėl naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo“. Šiuo metu Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąraše yra 684 objektai: akmenys, atodangos, įgriuvos, daubos, griovos, gūbriai, kopos, ozai, šaltiniai, versmės, ežerai, pusiasaliai, ragai, rėvos, salos, medžiai, jų grupės, augavietės, dendrologinę vertę turintys parkai, saugomų gyvūnų rūšių radavietės, gyvūnų kolonijos. Sąraše įrašyta ir Širvintų savivaldybės teritorijoje, Brazelių kaime (šalia Lapelių) esantis objektas – kriaušė, kuri taip ir vadinama „Brazelių kriaušė“. Tai vienintelis mūsų rajone augantis medis, įtrauktas į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.

Kriaušė auga Vidmanto Zablacko sklype, jo gimtinėje Brazelių kaime. Tai aukštas medis, augantis ant keliasdešimties metrų aukščio skardžio, todėl atrodo dar aukštesnis. Iš toliau žiūrint nė nepagalvotum, jog tai – kriaušė… Medžio aukščiui matuoti yra daug įvairių būdų ir priemonių. Tiksliam matavimui vartojami aukštamačiai, tačiau galima greit ir gana tiksliai išmatuoti medžio aukštį su paprasčiausia lazda ir stačiakampių trikampių panašumo taisykle. Po mėgėjiškai atliktų matavimų paaiškėjo, jog Brazelių kriaušės aukštis siekia apie 27 metrus. Medžio perimetras prie kamieno pagrindo – 3,90 m, todėl išeina, kad kriaušės skersmuo – 1,24 m.

Pasak Vidmanto Zablacko, dar esant gyviems tėvams, apie 1991 metu, Brazelėse lankėsi įžymus Lietuvos zoologas profesorius Ričardas Kazlauskas. Gal drugelius gaudė, gal paukščius stebėjo, tačiau pamatė kriaušę ir labai nusistebėjo. Sakė, jog kitos tokios Lietuvoje tikrai nėra. Vidmanto senelė, gimusi 1890 metais, pasakojo, jog šią kriaušę nuo mažų metų prisimenanti. Medis gražiai žydi kiekvienais metais, tačiau kriaušių būna ne visada.

Brazelių kriaušė

Brazelių kriaušė

Vidmanto tėvai ir seneliai pasakojo, jog netoli kriaušės dar prie rusų caro Nikolajaus valdžios žaliavo keli ąžuolai, drūtesni net už Lapelėse augusį 500 metų senumo Skruzdėlių ąžuolą. Tais laikais juos nupjovė ir išvežė kažkokiam ponui. Vidmantas prisimena, kaip žaisdavo vaikystėje ant nupjauto ąžuolo kelmo – sutilpdavo net penki vaikai… Vidmanto seneliai pasakodavo, kad pagrindinis kelias tuo metu iš Čiobiškio į Musninkus ėjo būtent per Brazeles. Netoliese šalia kelio stovėjo karčema. Dabartinio kelio palei Lapeles tada nebuvo, gal – koks šunkelis, o pagrindinis judėjimas vyko būtent per Brazeles, pro šalia kelio ošiančius šimtamečius ąžuolus ir baltais žiedais kiekvienais metais pasipuošiančią kriaušę.

Adomas Žvirblis

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)

4 Atsakymai į “Brazelėse auga šimtametė kriaušė”

  1. .. parašė:

    Nereikia apgailestauti, Juk nuo to kalno taip toli matosi.

  2. ? parašė:

    tai ir tamsta iš primityvų kompanijos? Tai ir klampokite toliau savo dumble, nes be jo daugiau nieko nematote, apgailestauju…

  3. to ? parašė:

    Bet mes turime unikalų piliakalnį iš dumblo Kalnalaukyje. Net abejoti neverta, jog jis taps saugomu paveldu ir buvusiųjų valdžioje darbų įprasminimu.

  4. ? parašė:

    Na štai, o Širvintose obelis išpjovė, kad niekada nepatektų į Valstybės saugomą paveldą, nors buvo unikalu, gražu, ne kiekvienam miestelyje taip sodintų rasti galėjai, ir šansas į saugomą paveldą patekti ateityje galėjo būti. Bet šiuo metu rajoną valdančiųjų primityvumas aukščiau visko…

Comments are closed.

scroll to top