Širvintose renovacija išlaidas už šildymą sumažina mažiausiai du kartus

Baigiamame renovuoti Vilniaus gatvės 17 name (kairėje) išlaidos už šildymą 2,3 karto mažesnės nei analogiškame Vilniaus gatvės 15 name (dešinėje).

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2005 iki 2013 metų Lietuvoje buvo atnaujinta 520 daugiabučių, o vien tik 2015 metais baigti modernizuoti 574 pastatai – daugiau nei prieš tai per aštuonerius metus. Daugėja ir norinčiųjų atnaujinti savo pastatus. Šių metų pradžioje vyko 883 daugiabučių namų atnaujinimo darbai.

Širvintų rajonas kol kas negali pasigirti dideliu įdirbiu šioje srityje. Matyt, tai ankstesnės valdžios ilgamečio apsnūdimo rezultatas. Vėlai įsitraukę į šį procesą, širvintiškiai kol kas gali pasigirti tik vieno daugiabučio baigta renovacija. Dar dviejų namų gyventojai jau gali pajusti renovacijos ekonominę naudą – pagrindiniai atnaujinimo darbai baigti, o paskutinius pataisymus, anot daugiabučius administruojančios UAB Širvintų komunalinis ūkis direktoriaus Jono Rinkevičiaus, planuojama atlikti artimiausiu metu.

Nereikia nė abejoti, kad trys atnaujinti daugiabučiai – Širvintoms yra per mažai. Tiesa, jei lygintume su Ukmerge, situacija iš pirmo žvilgsnio neatrodytų tragiška. Mūsų duomenimis, gerokai didesniame mieste gyvenantys kaimynai jau renovavo 9 namus. Tačiau UAB Ukmergės butų ūkis Pastatų administravimo skyriaus vadovas Andrius Kalesnikas patikslino, kad tai – šiuo metu renovuojami namai. Anot ukmergiškio, o taip pat ir jo pateiktos BETA statistikos, Ukmergėje modernizuoti 22 daugiabučiai, 4 jų – gyventojų iniciatyva. 2013 metais buvo renovuotas 1 daugiabutis, 2015 metais – 17, 2016 metais baigti 4.

Taigi skaičiai kalba ne mūsų naudai. Metų pradžioje Ukmergės rajone atnaujinimui su BETA buvo suderinti net 73 investiciniai planai, iš kurių 38 jau pritarė gyventojai, tuo tarpu Širvintose buvo suderinta 10, iš jų pritarta tik minėtiems trims. Kalbant apie pinigus, Ukmergės rajone net 31 investiciniam planui jau buvo gautas finansavimas – iš viso 6,4 mln. eurų (22 mln. 97 tūkst. litų), tuo tarpu širvintiškiai gali pasigirti tik tais pačiais 3 investiciniais planais. Pas mus būstų atnaujinimui skirta apie 310 tūkst. eurų (apie 1 mln. 70 tūkst. litų).

Prie Ukmergės renovacijos ištakų stovėjęs, o šiuo metu Širvintų komunalininkams vadovaujantis Jonas Rinkevičius iš patirties sako, kad pagrindinė kliūtis įsibėgėti namų nenovacijai yra įvairūs baubai – pradedant baime įsipareigoti bankui, baigiant įvairiais rūpesčiais, kuriuos sutirština šalies žiniasklaida.

Jonas Rinkevičius ragina žmones pareikšti nuomonę dėl namų renovacijos (nuotr. iš archyvo).

– Žinoma, problemų pasitaikė, bet jų nėra daug. Žiniasklaida ieško negerovių, jas viešina, ir tai galima suprasti – tokia jos „duona“. Bet daug didesnių kliūčių renovacijai sukuria žmonių nežinojimas, – įsitikinęs Jonas Rinkevičius.

Jonas Rinkevičius mano, kad visus galimus minusus turėtų nubraukti pats didžiausias šio proceso pliusas – sumažėjusios išlaidos už būstų šildymą. Širvintų pavyzdžiai jau parodė, kad renovuotuose namuose esančių butų šildymas jau dabar kainuoja mažiausiai 2 kartus pigiau nei prieš dvejus metus ir mažiausiai 2 kartus pigiau, nei analogiškų butų šildymas tokios pat konstrukcijos ir dydžio kaimyniniuose namuose.

Savo žodžiams pagrįsti komunalininkų vadovas pateikė išsamią lentelę. Jūsų dėmesiui – keli skaičiai apie išlaidas už šildymą 2014 metų sausį ir 2016 metų sausį. Ko gero, šiuo atveju tai būtų labiausiai lygintini skaičiai, kadangi vidutinė minėtų mėnesių temperatūra syrėsi vos puse laipsnio: -6,4C – 2014-ųjų sausį, -6,9C – 2016-ųjų sausį.

Jonas Rinkevičius mano, kad 2016-ieji Širvintose gali tapti lūžio metais, mat iki 2017-ųjų pabaigos valstybė yra įsipareigojusi padengti 35 proc. renovavimo sąnaudų. Nuo 2018-ųjų tokios paramos dalis sumažės iki 30 proc. Pagal šią programą nuo 2020-ųjų būstų atnaujinimo remti nebeketinama. Kas bus toliau, šiuo metu niekas negali pasakyti.

Jonas Rinkevičius pabrėžė, kad pati namo renovacijos pradžia – investicinio projekto parengimas – dar nėra prievolė gyventojams pradėti atnaujinimo procesą. Taigi šie neturėtų baimintis, jog iš pajudėjusio traukinio išlipti nebegalės ir paskui jiems bus primesta suprojektuota labai brangi renovacija. Be to, parengtą investicinį projektą galima koreguoti ir atsisakyti darbų, kurie, gyventojų manymu, būtų pertekliniai ar neaktualūs. Juo labiau kad kai kurių projektuose siūlomų darbų, pavyzdžiui, – elektros instaliacijos, nuotekų tinklų, laiptinių atnaujinimo ir pan., valstybė neremia. Bet kuriuo atveju paskutinis postūmis renovacijai yra gyventojų pritarimas parengtam investiciniam projektui, ir tik tada projektas teikiamas finansuoti.

Renovuotų ir nerenovuotų namų palyginimas

Jonas Rinkevičius sakė, kad rajono merė Živilė Pinskuvienė ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė pažadėjo visokeriopą vietos valdžios paramą, jog realus renovacijos procesas mūsų rajone pagaliau įgautų pagreitį. Štai minėtame Ukmergės rajone vietos valdžia yra įsteigusi lėšų fondą, iš kurio apmoka investicinių projektų rengimą. Galima sakyti, vietos biudžetui investicinio projekto parengimas nieko nekainuoja – pritarus jam, BETA padengia parengimo išlaidas. Rajono vadovės patikino, kad pas mus aktyviai ieškoma būdų, kaip padėti renovacijos siekiantiems rajono gyventojams.

– Per artimiausius kelis mėnesius susitiksime su visų administruojamų namų gyventojais, aptarsime daugelį rūpimų klausimų, tarp jų – ir renovacijos galimybę, – sakė Jonas Rinkevičius. – Jei jau dabar daugiabučių namų gyventojai rimtai svarsto apie tokią galimybę, siūlyčiau nieko nelaukti ir iš karto kreiptis į mus. Tai padėtų prognozuoti lėšų, reikalingų parengti investicinius planus, poreikį, labai paspartintų pasirengimo darbus.

Anot komunalininkų vadovo, renovacijos traukiniui pajudėti iš vietos tereikia kelių sąlygų: name turi būti ne daugiau kaip dešimtadalis butų, kurių įsiskolinimai už šildymą ir karštą vandenį viršija 173 eurus (600 Lt), o parengtam investiciniam planui turi pritarti ne mažiau kaip 60 proc. butų gyventojai. Valstybei priklausančių butų likimą sprendžia Savivaldybės administracija, jų renovaciją apmoka BETA. Valstybės lėšomis dengiama ir socialines kompensacijas už šildymą, karštą vandenį gaunančių gyventojų būstų renovacija.

Gintaras Bielskis