Per dešimtmetį Širvintų rajone gyvenančių lietuvių dalis išliko beveik tokia pat

Prieš Naujuosius metus Statistikos departmentas pradėjo skelbti 2021 metais vykusio gyventojų ir būstų surašymo pagrindinius rezultatus.

2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo 2 mln. 810 tūkst. 761 nuolatinis gyventojas (1 mln. 505 tūkst. 796 moterys ir 1 mln. 304 tūkst. 965 vyrai). Per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst. (7,6 proc.). Kaip pastebi Statistikos departamentas, netekome tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus.

Penktadalis šalies gyventojų apsistoję Vilniaus miesto savivaldybėje. Palyginti su 2011 m. surašymo duomenimis, labiausiai sumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc., Šiaulių miesto savivaldybės – 8 proc., Klaipėdos miesto savivaldybės – 6 proc.

Gyventojų rajonuose prie didžiųjų miestų, t. y. žiedinėse savivaldybėse, daugėja. Labiausiai išaugo Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų skaičius – 11 proc. – ir šiuo metu jis sudaro 57 tūkst. Kauno rajono savivaldybės gyventojų skaičius padidėjo 7 proc., Vilniaus rajono savivaldybės – 1 proc.

Labiausiai gyventojų sumažėjo Pagėgių savivaldybėje, Skuodo, Pakruojo, Kelmės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse – šios savivaldybės nuo 2011 m. neteko penktadalio gyventojų. Galima pasiguosti, kad Širvintų rajono tarp jų nėra.

Širvintų rajone buvo suskaičiuoti 15 023 gyventojai, iš kurių absoliuti dauguma – 14 571 – buvo gimę Lietuvoje. Užsienio valstybėse buvo gimę 452 rajono gyventojai. Skirstant pagal užsienio šalis, Rusijoje gimė 157, Baltarusijoje – 104, Ukrainoje – 40, Jungtinėje Karalystėje – 39, Kazachstane – 38, Latvijoje – 13, Lenkijoje – 8, Estijoje – 7, Vokietijoje – 3, Uzbekistane – 3, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 2, kitose šalyse – 38 rajono gyventojai.

Tik 77 rajono gyventojai nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiai, o vos 36 – turėjo daugiau kaip vieną pilietybę. Rusijos pilietybę turėjo 14, Baltarusijos – 5, Ukrainos – 5, Lenkijos – 3, kitų valstybių pilietybę – 14 rajono gyventojų. 11 asmenų buvo be pilietybės.

Pagal tautybę asmenys mūsų rajone pasiskirstė taip: lietuviai – 13 150 (86,34 proc.), lenkai – 1290 (8,58 proc.), rusai – 254 (1,69 proc.), baltarusiai – 66 (0,44 proc.), ukrainiečiai – 47 (0,31 proc.), kitų tautybių – 46, nenurodė – 170 asmenų.

Jei palygintume su tautiniu pyragu, kuris rajone buvo „prapjautas“ prieš dešimtmetį, tai pamatytume, kad lietuvių, nors jų ir sumažėjo 2140, dalis bendruomenėje beveik nepasikeitė – 2011 metais jie sudarė 87,02 proc. rajono gyventojų. Lenkų rajone per dešimtmetį sumažėjo 338, o dalis – maždaug 0,7 proc. Rusų sumažėjo 111, baltarusių – 16, ukrainiečių – 17, kitų tautybių – 5.

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 14 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (1 įvert.)
scroll to top