Už visuomeninį rinkimų komitetą „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“ atiduota 5017 balsų, už merę Živilę Pinskuvienę – 6065
Savaitgalį baigėsi 2019 metų Savivaldybių tarybų rinkimų I turas. Visose savivaldybėse paaiškėjo, kas iš partijų, koalicijų ar visuomeninių rinkimų komitetų sąrašų, taip pat išsikėlę save pateko į savivaldybių tarybas. tačiau didžiojoje dalyje šalies savivaldybių rinkimai dar nesibaigė – antrajame ture paaiškės tiesiogiai renkami savivaldybių merai, kurie tuo pačiu yra ir savivaldybių tarybų nariai.
Palyginti su 2015 metais, kai vyko paskutinieji prieš tai savivaldybių tarybų rinkimai, šįkart bus išrinkta 22 tarybos nariais mažiau, kadangi dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus šįmet kai kuriose savivaldybėse renkama mažiau tarybos narių. Šis mažėjimas Širvintų rajono kol kas dar nepalietė.
Iš viso šįmet bus išrinkti 1502 tarybų nariai (60 jų – merai).
Beje, 1502 mandatai – ne mažiausias skaičius savivaldybių tarybų rinkimų istorijoje. 1997 metais Lietuvoje buvo renkami 1459 savivaldybių tarybų nariai, o 2000 metais jų skaičius padidėjo 103, kadangi buvo įsteigta naujų savivaldybių.
Merės vedama komanda konkurencijos nesulaukė
Turbūt nesuklysime pasakę, kad jau ne pirmą kartą dar prieš rinkimus buvo aišku, kas surinks daugiausiai balsų. Tai – politinė jėga, kurią į rinkimus veda Živilė Pinskuvienė. Dukart garantavusi didžiausią populiarumą jos vestam partiniam sąrašui, šį kartą rajono merė subūrė ypač gausų visuomeninį rinkimų komitetą „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“.
Klausimų buvo, bet jie sukosi apie tą pačią politinę jėgą: kiek konkrečiai bus gauta balsų ir kiek jie lems vietų taryboje, ar mero rinkimuose reikės antrojo turo? Ar rinkėjai patikės dar ketveriems metams rajono vairą?
Pirmieji skaičiai, kuriuos paskelbė VRK, buvo iš Družų rinkimų apylinkės. Joje balsavo 49,78 proc. rinkėjų. Ir šie skaičiai buvo palankūs rinkimų komitetui, kuris šioje apylinkėje gavo 142 balsus (63,11 proc.). Jei rinkimai būtų čia ir pasibaigę, komitetui tai būtų davę 13 vietų taryboje iš esančių 20.
Kaip matysime, Družai tarsi nubrėžė liniją, kuria pas mus tekėjo rinkimai.
Dar daugiau – 154 balsus (68,14 proc.) – tiesioginiuose mero rinkimuose Družuose gavo Živilė Pinskuvienė.
Paskelbus duomenis iš penkių rinkimų apylinkių, komiteto gautų mandatų skaičius padidėjo iki 14, už jį buvo atiduota 61,87 proc. galiojančių biuletenių, o už Živilę Pinskuvienę mero rinkimuose savo balsus atidavė beveik 74 proc. rinkėjų.
Paskui prasidėjo svarstyklės. Visuomeninis rinkimų komitetas iki pat buvo paskelbti balsai iš Širvintų miesto, balansavo ant 12-14 mandatų ribos, tuo tarpu kitos partijos tai gaudavo vieną kitą mandatą, tai jį prarasdavo. Pavyzdžiui, paskelbus duomenis iš 20 apylinkių, rinkimų komitetas turėjo 13 mandatų, „zuokininkai“ – 2, „darbiečiai“, „lenkai“, „valstiečiai“, „konservatoriai“ ir socialdemokratai – po 1. Tiesioginiuose mero rinkimuose Živilė Pinskuvienė buvo surinkusi 71,40 proc. balsų.
Taškus „ant i“ sudėliojo Širvintų rinkėjai. Jau gilią naktį paskelbus paskutinius duomenis iš abiejų miesto rinkimų apylinkių, suskaičiuota, kad už Visuomeninį rinkimų komitetą rajone iš viso gauta 58,57 proc. balsų.
Tiesioginiuose mero rinkimuose Živilė Pinskuvienė surinko 72,61 proc. balsų nuo galiojančių biuletenių. Alekniškio rinkimų apylinkėje už ją paduota net 91,54 proc. balsų, Širvintų kaimiškojoje ir Motiejūnų apylinkėse – per 80 proc. Mažiau kaip pusę balsų ji surinko tik Lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungos bastionu rajone laikomoje Medžiukų rinkimų apylinkėje, taip pat ir Kernavės rinkimų apylinkėje, kur šeimininkauja „zuokininkai“ K. Pakalnis ir J. Purvaneckas. Tačiau ir ten ji gavo didžiausią rinkėjų pasitikėjimą.
Preliminariais duomenimis, pagal palaikymą Živilė Pinskuvienė aplenkė Druskininkų merą Ričardą Malinauską, nusileido tik Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, Palangos merui Šarūnui Vaitkui ir Šalčininkų merui Zdzislav’ui Palevič’iui.
Živilės Pinskuvienės komandai – absoliuti dauguma: 14+1
Taigi Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“, skaičiuojant ir merės tiesioginiuose rinkimuose iškovotą mandatą, turi net 15 vietų taryboje, o tai garantuoja absoliučią daugumą ir galimybę vienašališkai priimti sprendimus.
Visuomeninis rinkimų komitetas surinko 5017 balsų, mero rinkimuose už jo iškeltą Živilę Pinskuvienę balsavo dar daugiau – 6065 rinkėjai. Taigi vykdomų darbų priešininkai gali graužtis nagus: jų kurptas blogiausias scenarijus Širvintų rajonui atidedamas mažiausiai ketveriems metams.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš rinkėjų rankų gavo 2 mandatus, kiek ir turėjo kadenciją baigiančioje taryboje. Vos po 1 mandatą atiteko Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams), Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams, Lietuvos socialdemokratų partijai ir Darbo partijai.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija liko be mandatų.
Apskritai neturėtų stebinti toks pastarųjų politinių jėgų fiasko, ypač jėgų, kurias vedė „darbietis“ Alfredas Astikas ir „konservatorius“ Virginijus Sarpauskas. Pastarasis, preliminariais duomenimis, aplenkė Vincą Jasiukevičių ir vis dėlto pateko į tarybą. Taip pat preliminariais duomenimis, ten per plauką pateko ir „darbiečių“ gelbėtoju užsimojęs tapti Alfredas Astikas.
Galimai prie tokios nesėkmės prisidėjo abiejų minėtų partijų vedlių biografijas suteršę jų teistumai. Ko gero, teisus buvo Premjeras Saulius Skvernelis pareiškęs, kad „jei esi teistas už nusikaltimą, net jei teistumas pasibaigęs, politikoje nereikėtų dalyvauti“.
„Valstiečių“ sąraše pagal gautus pirmumo balsus į tarybą patenka Vytas Šimonėlis ir Alytė Skeberienė, pas „zuokininkus“ – vienintelis Vidmantas Mateika, 7 balsais aplenkęs Kęstutį Pakalnį, pas socialdemokratus – dabartinė tarybos narė Anna Kuznecovienė.
Neatmetama, kad Darbo partija bent jau už dalį balsų turėtų būti dėkinga … Živilei Pinskuvienei. Tikėtina, jog kai kurie susipainioję (o gal supainioti) neišprusę rinkėjai vis dar neįsisąmonino, kad ši politikė su Darbo partija nebėra siejama, ir jai skiriamus balsus iš inercijos nepelnytai atidavė Darbo partijai. O štai „konservatorių“ su Virginijumi Sarpausku siejamos viltys vargu ar pasiteisino.
Tiesioginiai mero rinkimai rodo, kad partijoms paprasčiausiai nepavyko surasti bent kiek labiau populiarių kandidatų. Antras likęs Vidmantas Mateika gavo tik 8,93 proc. balsų, Anna Kuznecovienė – 4,91 proc., Virginijus Sarpauskas – 4,53 proc., dar mažiau gavo Rita Tamošiūnienė, Alfredas Astikas ir Darius Valkauskas.
Iš anksto balsuojant aktyviausi – motiejūniškiai, pasyviausi – kernaviškiai
Šiųmečiai savivaldybių tarybų rinkimai prasidėjo išankstiniu balsavimu. Dvi praėjusios savaitės dienas, trečiadienį ir ketvirtadienį, buvo galima balsuoti Savivaldybių patalpose, specialiuose paštuose (sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių vykdymo įstaigose, areštinėse, tardymo izoliatoriuose), penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose – pareikšti savo valią galėjo neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, taip pat sulaukę 70 metų ir vyresni, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę.
Kaip informavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Savivaldos rinkimuose per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 6,25 proc. šalies rinkėjų – šiek tiek daugiau nei prieš ketverius metus. 2015-aisiais per tris pirmąsias dienas buvo balsavę 5,97 proc. rinkėjų.
Didžiausiu šių rinkimų netikėtumu reikėtų laikyti neįtikėtinai aukštą išankstinio balsavimo lygį Neringos savivaldybėje. 2015 metais per tris pirmąsias dienas šioje savivaldybėje balsavo 6,13 proc. rinkėju, tuo tarpu šiais metais – beveik ketvirtadalis savivaldybės rinkėjų (23,84 proc.).
Didesnis aktyvumas buvo pastebimas daugelyje savivaldybių, taip pat ir Širvintų. Pas mus jis irgi buvo aukštesnis nei prieš ketverius metus.
Pačią pirmą išankstinio balsavimo dieną mūsų rajone savo valią pareiškė 457 rinkėjai iš 14 126, esančių rinkėjų sąrašuose. Tai sudarė 3,24 proc. visų rinkėjų. Pagal aktyvumą buvome ketvirti šalyje, šiek tiek nusileidome Varėnos (3,32 proc.), Lazdijų (3,63 proc.), gerokai – Neringos (10,05 proc.) savivaldybėms. Prieš ketverius metus pagal aktyvumą mūsų rajonas po pirmos išankstinio balsavimo dienos su Ignalinos rajonu dalijosi 12-13 vieta.
Po antros išankstinio balsavimo dienos smuktelėjome į penktą (6,87 proc.). Mus aplenkė birštoniečiai. Tačiau šįmet mūsų aktyvumas buvo daugiau nei 2,2 proc. didesnis. 2015 metais po dviejų pirmųjų dienų buvome 11-ti.
Dar vieną vietą aktyvumo varžybose praradome penktadienį, kai Širvintų rajoną aplenkė Ignalinos rinkėjai. Vis dėlto šeštoji vieta ir 11,72 proc. aktyvumas buvo 3,6 proc. didesnis nei prieš ketverius metus. Tada po trijų dienų buvome tik 16-ti.
Šįmet po ketvirtosios išankstinio balsavimo dienos Širvintų rajonas pagal rinkėjų aktyvumą (13,85 proc.) išliko toje pat šeštoje vietoje. Mus lenkė jau minėtos savivaldybės. Pas mus iš anksto balsavo 1957 rinkėjai (984 namuose, 846 iš anksto, 127 spec. punkte). Tai beveik trim šimtais rinkėjų daugiau, nei balsavo iš anksto per 2015 metų rinkimus. Tuomet iš anksto balsavo 1662 rinkėjai, o pagal jų aktyvumą (11,19 proc.) šalyje buvome 8-ti.
Vertinant išankstinį balsavimą pagal apylinkes, aktyviausi buvo Motiejūnų rinkimų apylinkės sąrašuose įrašyti rinkėjai. Per keturias išankstinio balsavimo dienas šioje apylinkėje balsavo 18,25 proc. rinkėjų. Daugiau nei 17 proc. rinkėjų balsavo Virvyčių ir Šešuolėlių rinkimų apylinkėse, lygiai 16 proc. – Širvintų mieste esančioje I. Šeiniaus rinkimų apylinkėje, per 15 proc. – Kiauklių, Širvintų miesto ir Šiaulių rinkimų apylinkėse. Mažiausiai aktyvūs buvo kernaviškiai (8,27 proc.).
Skaičiuojant pagal iš anksto balsavusių rinkėjų kiekį, aktyviausi buvo didžiausių apylinkių – I. Šeiniaus ir Širvintų miesto – rinkėjai. Jose bendrai iš anksto balsavo 878 rinkėjai, o tai 127 daugiau, nei apskritai yra rinkėjų Gelvonų rinkimų apylinkėje. Mažiausiai, vos 21, iš anksto balsavo Alekniškio rinkimų apylinkėje.
Pagal rinkėjų aktyvumą – treti šalyje
Rinkėjų aktyvumu buvo pažymėta ir kovo 3-ioji – pagrindinė rinkimų į savivaldybių tarybas diena.
VRK duomenimis iki šiol tik dveji savivaldybių tarybų rinkimai Širvintų rajone sulaukė mažesnio kaip 50 proc. rinkėjų aktyvumo. Pasyviausiai balsuota 1995-ais metais, kai į rinkimus atėjo vos 42,18 proc. rinkėjų. Po dvejų metų (iki 2002-ųjų savivaldybių tarybos buvo renkamos dvejų arba trejų metų kadencijai) mūsų rajone balsavo 45,05 proc. rinkėjų, o 2000-aisiais pagaliau buvo peržengta pusės dalyvavusių rinkėjų kartelė – 53,10 proc. Didžiausias aktyvumas buvo per praėjusius, 2015 metų rinkimus, kai rajone balsavo 57,85 proc. rinkėjų. Bet ir tai jau – istorija.
Šįkart jau 16 val. mūsų rajone buvo balsavę 52,42 proc. rinkėjų, t.y. beveik 2 proc. daugiau nei pas mus apskritai atėjo į 2007 metų rinkimus, o prie rekordinės ribos priartėta 18 val., kai nubalsavo 57,73 proc. rinkėjų. Jau tada tapo aišku, kad per likusias dvi valandas ketverių metų senumo rekordas tikrai kris. Taip ir nutiko: 19 val. jau buvo balsavę 59,94 proc. rinkėjų, o per paskutinę valandą jų skaičius dar šiek tiek išaugo. Preliminariais duomenimis, 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo 60,55 proc. Širvintų rajono rinkėjų. Tai trečias rezultatas šalyje. Daugiau rinkėjų atėjo tik Pagėgių (61,16 proc.) ir Birštono (67,42 proc.) savivaldybėse.
Preliminarus naujai išrinktos Širvintų rajono savivaldybės tarybos narių sąrašas:
Merė Živilė PINSKUVIENĖ
Visuomeninis rinkimų komitetas „Živilės Pinskuvienės komanda – už sėkmingą Širvintų kraštą“:
Ingrida BALTUŠYTĖ-ČETRAUSKIENĖ
Janina PAŽUSIENĖ
Romas ZIBALAS
Daiva PUZINIENĖ
Marija GUDONIENĖ
Rimas STEPAITIS
Darius PALIUKĖNAS
Alfonsas Romas MARŠALKA
Vilma BARTUSEVIČIENĖ
Julius JAGMINAS
Linas ŠALKAUSKAS
Remigijus BONIKATAS
Virginijus DAUGĖLA
Vytautas KALESNIKAS
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga:
Vytas ŠIMONĖLIS
Alytė SKEBERIENĖ
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai):
Vidmantas MATEIKA
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai:
Virginijus SARPAUSKAS
Lietuvos socialdemokratų partija:
Anna KUZNECOVIENĖ
Darbo partija:
Alfredas ASTIKAS
„Darbiečiai“ vos peržengė mandatų skirstymo kvotą
Pažymėtina, kad dar nė karto mandatų skirstymo kvota Širvintų savivaldybėje nebuvo pasiekusi 400. Arčiausiai tos ribos būta 2015 metais, kai vieną mandatą garantavo 399 rinkėjų balsai. 2011 metais tam pakako 375, o 2007 metais – 349 balsų.
2002-ieji buvo paskutiniai, kai į Širvintų rajono tarybą buvo renkami 25 nariai. Tais metais mandatų skirstymo kvotą sudarė 321 balsas. O štai iki tol ta kvota nesiekė nė trijų šimtų, pavyzdžiui, 1995-aisiais ta riba buvo vos 243 balsai.
Šiuose rinkimuose mandatų skirstymo kvota buvo 368 balsai. Ją vos peržengė Darbo partija, už kurią balsavo 386 rinkėjai.
Gintaras Bielskis
o kas opozicijos lyderis
Toks didelis pasitikejimas yra ir didziule atsokomybe pries visus kurie balsavo. Sako aukstai kilsi-zemai krisi. Neuzmikime ant lauru. Tikimes kad zmones nenusivils . Sekmes darbuose.
puiki pergale, sekmes
Viskas geraiiiiiiii
valio
puiki pergale, dziugu, plojimai
Sveikinu ir linkiu geros kloties
Kaip suprantu su baseino atidarymu dabar bus neskubama…..juk mūsų didžioji merė jau laimėjo…..
Opozicija bus dar silpnesnė
Dziaugiames rinkimų rezultatais.
Gerai, kad išrinkome Pinskuvienę.
Svarbiausia neužmigti ant laurų ,ir nemanyti ,kad nėra nepakeičiamų ,tuomet viskas bus gerai .Sėkmės . 🙂
tai dabar opozicija savo koaliciją sudarines??
Rinkejai dviem buvusiems merams pasakė NE!
Išrinkta puiki komanda. Širvintiskiai turi gera skonį. Tikiuosi , kad koalicijos nesudarines.
sekmes ir dar daug geru darbu musu miestelio labui,sveikatos ir kantrybes
Tik isivaizduoti galima, kiek bus dar padaryta gero vadovaujant merei.
Dėl šaunios komandos.
Rinkejai viskas pasake atiduodami savo balsus.
Palaikau ir taipogi pritariu
Labai palaikau ir pritariu.