Jei akmenys ir toliau bus paliekami likimo valiai, jų greitai iš viso nebus matyti.
Matyt, sąvoka „pakrančių tvarkymas“ turi skirtingas reikšmes. Toks įspūdis susidaro beskaitant jau daug kartų minėto projekto „Širvintų mieste esančio Beržės upelio būklės gerinimas“ tikslus, tarp kurių – ir upelio pakrančių tvarkymas.
Dar visai neseniai „Širvintų kraštas“ rašė apie abejotiną sumanymą vieną iš upelio krantų išgrįsti akmenimis: daug kas tuomet nesuprato, nei kam to reikia, nei kas bus toliau.
O toliau viskas paprasta – akmenimis grįstas krantas paliktas likimo valiai. Praėjusią savaitę į „Širvintų krašto“ redakciją kreipėsi miestelio gyventoja: „Gal pakrantėje esantys akmenys tikrai buvo skirti vien pinigams „išplauti“? Antraip juk kas nors rūpintųsi. O dabar usnys beveik žydi.“
Moteris piktinosi, kad akmenys pakrantės ne tik nepuošia, bet dar ir vaizdą gadina: pakrantės apskritai retai kada šienaujamos, o akmenys tiesiog apeinami – šienauti nepatogu, o išravėti irgi niekas nesiima. Pagaliau, jei jau įgyvendintas šimtus tūkstančių kainavęs projektas, tai ir toliau reikia rūpintis, kad įdėtas darbas ir lėšos nenueitų perniek.
Širvintiškė piktinosi: „Baisu, kad akmenys tapo vaikų pasikarstymo vieta: netoli yra Pradinė mokykla, tad ne vienas mokyklinukas „išbando jėgas“ ant šlapių ir slidžių akmenų. Kas atsakys, jei atsitiks nelaimė?“
Atsakymų rasti sunku, nes niekas, matyt, nenori prisipažinti, kad tinkamai neatlieka darbo.
Aura Jankūnaitė
jo
Kam tie akmenys reikalingi.