Širvintų rajono mėgėjų krepšinio lyga (ŠRMKL) jau turi savo istoriją. Tai ne danguje žybtelėjęs ir užgesęs meteoritas, o jau du sezonus suskaičiavusios pirmenybės.
Pasibaigus antrajam sezonui, „Širvintų kraštas“ pakalbino šeštą sezoną gyvuojančios Asociacijos Širvintų krepšinis prezidentą Tomą Aleinikovą.
-Ar buvo sunku pakartoti pirmojo sezono sėkmę?
-Sakyčiau, buvo paprasčiau. Žinojom, kas laukia, kur reikia pasitempti. Pernai kiek susivėlinome, kol sukūrėme internetinę platformą, todėl varžybų startas kiek užsitęsė. Buvo daug rungtynių, žaidėjai kiek pavargo. Matėme, kad čempionatas truko per ilgai, buvo per mažai pertraukų pailsėti. Žaidėjai juk žmonės, turi savo gyvenimą, šeimas, savo kitus pomėgius, keliauja, darbuojasi. Kartais tai tenka aukoti dėl krepšinio, o kartais dėl to tenka aukoti krepšinį. Šįmet, kaip planavome, čempionatą pradėjome nuo pirmojo spalio savaitgalio. Buvo laisvų savaitgalių, todėl komandos ir mes galėjom geriau suplanuoti varžybas. Jokios įtampos, streso.
-Turbūt įtakos turėjo ir tai, kad šįmet sumažėjo komandų?
-Jau po praėjusio sezono žinojom, kad dviejų komandų nebebus. Tačiau netikėtai atsirado nauja. Buvo gandų, kad taip gali nutikti, ir šie gandai pasitvirtino – į lygą atėjo „Grietininiai“. Mūsų tikslas – į krepšinį privilioti jaunimą – iš dalies buvo pasiektas. Deja, jaunų žaidėjų rajono krepšinyje yra per mažai. Visoje ŠRMKL į žaidėjų sąrašus buvo įtraukti tik 3 nepilnamečiai, jauniausias jų – vos trylikos. Tiesa, jis nerungtyniavo. Tačiau vos 3 nepilnamečiai – tikrai per mažai.
Pašnekovas pasakoja savo laiku rungtyniavęs analogiškose Kaišiadorių rajono krepšinio pirmenybėse. Ten buvo komanda, „prisipirkusi“ pajėgių žaidėjų, kuri aikštelėje triuškino visus. Kitos komandos tebuvo statistės. Ir joms pabodo būti sumindomoms, taigi įkūrė savo analogiškas varžybas. Ir atėjo naujų komandų, atėjo žiūrovas. Tokiu pat principu dabar funkcionuoja ŠRMKL – joje rungtyniauja rajone gyvenantys ar čia nekilnojamojo turto, verslų, darbovietes turintys krepšinio mėgėjai. Galbūt ateityje reikės pagalvoti ir apie vadinamuosius legionierius. Tai padėtų kai kurioms komandoms susistiprinti, o iš to laimėtų visi. Nepamirškime, kad bendruomenė sensta, su ja – ir krepšininkai. Kažkada juos turės pakeisti kiti.
-Gal vertėtų pagalvoti apie bendras varžybas sau aplinkinėmis savivaldybėmis.
-Pirmiausia, reikia rengti savo varžybas, nes toks yra savivaldybės čempionato tikslas. O paminėta praktika iš tiesų egzistuoja. Pavyzdžiui, bendras varžybas rengia Kaišiadorių ir Elektrėnų savivaldybės. Ten žaidžia 8 komandos. Kai pagalvoji, pernai mūsų vienoje savivaldybėje atsirado tiek komandų, kiek surenkama per dvi. Ar tai ne signalas, kad Širvintų rajone yra kuo džiaugtis? O su kaišiadoriškiais ir elektrėniškiais mus sieja geri santykiai, jie stipriai padeda rengiant varžybas teisėjais, patarimais, kita pagalba. Kaimynai kviečia mus įsitraukti į jų kasmet rengiamą krepšinio taurės turnyrą. Manau, bus ir įdomu, ir naudinga.
-Šalyje kai kurios varžybos vadinamos generalinio rėmėjo vardu. Ar galėtų Širvintų rajone atsirasti, sakykime, kurios nors įmonės vardo čempionatas?
-Mes dėkojame visiems didesniems ir smulkesniems rėmėjams, kurie mus paremia tiek lėšomis, tiek savo gaminama ar prekiaujama produkcija. Jei verslas susidomėtų tokia galimybe, tikrai pasvarstytume ir apie prekės ženklo susiejimą su varžybomis. Bet yra ir kitų galimybių gauti lėšų. Tai ir projektinė veikla, ir galimybė Asociacijai Širvintų krepšinis (kodas 307006610) skirti 1,2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Geriausias mums būdas įvairioms lėšoms pritraukti – mūsų matomumas ir reali veikla.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
