Nacionalinis analitikos centras

Seimo nariu perrinktas socialdemokratas A. Sysas užsimojo labiau apmokestinti pelningas įmones, o parlamentą turėsiantis apleisti „darbietis“ P. Čimbaras susirūpino, kaip sočiai gyventi nieko nedirbant.

Apakintas džiaugsmo, jog dar ketverius metus gyvens iš solidžios algos ir tarnystės Lietuvai priedų, Molėtų-Širvintų rinkimų apygardoje nesėkmingai kandidatavęs socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 20 proc. Syso siūlymą palaikė vos 7 parlamentarai, taigi Seimo narys, vaizdžiai tariant, susimovė.

Ko gero, šis pasiūlymas taip ir būtų likęs vienu iš daugelio, kokių parlamentarai ciniškai prisigalvoja, kad kaip nors pateisintų savo sėdėjimą Seime. Pavyzdžiui, toks širvintiškiams gerai žinomas smėlio dėžės parlamentaras Petras Čimbaras projektavo įstatymą, kada šunys gali loti, paskui siūlė įstatymo pataisas, jog valstybės tarnyboje gali darbuotis ir aukštojo išsilavinimo neturintys valdininkai (gal jis čia apie save?), o prieš pat kadencijos pabaigą mėgina pakeisti galiojantį įstatymą taip, kad visi buvę Seimo nariai (suprantama, Petras irgi) iki gyvos galvos gautų buvusio Seimo nario rentą, kuri šiuo metu siektų beveik 2,2 tūkst. eurų. Ir tokį pakeitimą Petras bruka dar pasilikdamas teisę į riebią Sodros pensiją, kurią įmokomis į fondą jam garantavo visi skurstantys mokesčių mokėtojai.

Tiesiog šlykštu nuo minties, kad jis mus visus laiko kvailiais.

Nebūdamas toks gudrus kaip Petras, Algirdas Sysas teprisigalvojo, kaip privatų verslą galutinai deportuoti iš Lietuvos ir valstybę grąžinti prie planinės socialistinės ekonomikos geldos.

Taip sutapo, kad po Syso nesėkmingo bandymo prisukti deguonį verslininkams, JAV įsikūręs analitinis centras „Tax Foundation“ tradiciškai suskirstė šalis pagal mokesčių konkurencingumą. Tame sąraše pirmauja Estija, antra – Latvija, Lietuva – šešta.

Kalbant apie mūsų šalį, Lietuva buvo geriausiai įvertinta būtent pelno apmokestinimo kategorijoje. Ir štai, pabunda iš porinkiminio miego kažkoks septintai kadencijai patalus jau susikedenęs išlaikytinis, susišukuoja barzdą ir savo siūlymu bando įrodyti esąs gudresnis už visą JAV analitikų centrą. Po tokių išstojimų paskui ir nebesuprantame, kodėl per du tarpukario dešimtmečius Lietuva iš atsilikusio Rusijos imperijos užkampio tapo modernia valstybe, o dabar, nors prabėgo jau trys dešimtmečiai, vis dar svajojame, kad kada nors gyvensime kaip Europoje. Visi gyvensime, o ne tik tokie išlaikytiniai, kaip Sysas ar Čimbaras.

Gintaras Bielskis

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite lapkričio 6 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)
scroll to top