Širvintose įsižiebė Kalėdinė eglutė

Pagaliau ant eglutės stebuklingai įsižiebė daug daug mėlynų ugnelių...

Penktadienio vakarą (gruodžio 13 dieną) oras Širvintose buvo visiškai ne žiemiškas. Aplinkui nė saujelės sniego. Žmonės kalbėjo, jog Kalėdų Seneliui pribrendo laikas parduoti savo roges ir nusipirkti ratus… Taigi, nei žvarbus vėjas, nei šlapios snaigės negadino nuotaikos. Gal todėl į aikštę prie pasipuošusios kalėdinės eglės susirinko rekordinis būrys širvintiškių. Į eglės įžiebimo šventę sugužėjo įvairaus amžiaus žmonės, tačiau didžiausi ir gausiausi šventinės eglės ir Kalėdų Senelio gerbėjai buvo vaikai.

Renginį vedė magas Justas, todėl tą vakarą stebuklų netrūko. Pradžioje magas, stebint šimtams akių, sukarpė ilgą virvutę, kurią vėliau stebuklingais pirštų judesiais, tarytum klijais patepęs, papūtė ir virvutė tapo vėl sveika. Netoliese patogiai supamojoje kėdėje įsitaisiusi ir marga skara apsigobusi sėdėjo senelė. Žinoma, šalia senelės ant nedidelės kėdutės patogiai įsikūrusi stebuklus stebėjo ir mažoji anūkėlė. Po stebuklingų mago fokusų anūkėlė ėmė nuobodžiauti ir paprašė senelės pasekti jai ir visiems vaikams pasaką. Pasaka prasidėjo gerai žinomais žodžiais: „Apšerkšniję mūsų žiemos, balta balta, kur dairais, ilgas pasakas mažiesiems seka pirkioj vakarais.“ Močiutė buvo tokia sena, jog po šių žodžių tuoj pat užmigo. Pasak vieno gudraus vaikio, gal apsimetė mieganti, nes pasidarė gėda, kad tokiam dideliam būriui žmonių teko meluoti, – juk iš tikrųjų aplinkui nė trupinėlio sniego, nė vienos iš dangaus krintančios snaigės nesimatė…

Ant aukštos pakylos – trapaus keturkampio ledo kristalo – nepabūgo užlipti ir dainomis apie ledu užklotus tvenkinius, žiedais papuoštus langus bei apie nuostabiai žibančias žvaigždes danguje senelę bandė prižadinti Domantas Rolis. Vos pramerkusi akis, senelė toliau kalbėjo apie pusnynuose miegančius nykštukus. Gal tik šį kartą melavo kiek mažiau… Šalia eglės stovinčiame namelyje miegoję nykštukai nuo keliamo triukšmo prabudo ir, pasišviesdami žibintais, atbėgo prie vaikų, kur sušoko linksmą nykštukų šokį. Buvo ir raganos su šluotomis. Jos iš tikrųjų lakstė nepalikdamos sniege pėdų, nes sniego tai juk nebuvo…

Pagaliau atvyko Kalėdų Senelis. Matyt, buvo nemažai eibių prikrėtęs, nes tik labai ilgai vaikams garsiai prašant, Kalėdų Senelį su sirena atvežė policijos mašina. Nykštukams padedant išdalijęs saldainius, Kalėdų Senelis, matyt, pajuto, kad nuo kalbų ir vaikų skleidžiamos šilumos pradeda tirpti, todėl paskubėjo atlikti savo pagrindinę šventės misiją – įžiebti tamsoje skendinčią eglę. Stebuklas įvyko! Pagaliau eglė sušvito mėlynai mėlynai, aplinkui paskleisdama šventinę Kalėdų nuotaiką, o Kalėdų Senelis vėl buvo pasodintas į policijos mašiną ir išvežtas nežinoma kryptimi. Iki kitų šv. Kalėdų.

Remigijus Bonikatas

[imagebrowser id=332]