Nuotolinis mokymas – tai naujas iššūkis, kokio ne tik Širvintų rajono savivaldybės mokyklos, bet ir visa Lietuvos švietimo sistema dar neturėjo. Dažnas pedagogas pripažįsta, kad, dirbant nuotoliniu būdu, pastebimas ir vaikų žinių suprastėjimas. Kaip buvo stengiamasi užpildyti per nuotolinį mokymą atsiradusias žinių spragas, įveiktus iššūkius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pagalbą, mintimis pasidalyti sutiko Širvintų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė.
-Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi dviprasmiška informacija, jog praėjusiais mokslo metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apmokėjo korepetitorių paslaugas. Gal galėtumėte patikslinti, kam buvo iš tikrųjų skirtos lėšos?
-Lėšos buvo skirtos konsultacijoms mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų, konsultacijoms abiturientams, pasirinkusiems laikyti valstybinius brandos egzaminus, ir konsultacijoms mokymosi praradimams kompensuoti, o ne korepetitorių paslaugoms.
–Praėjusių mokslo metų pavasarį papildomoms mokinių konsultacijoms buvo skirti 1,7 mln. eurų. Savivaldybių duomenimis, už minėtas lėšas Lietuvoje organizuota per 80 tūkst. konsultacijų mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų, ir dar per 17 tūkst. konsultacijų abiturientams, besirengiantiems brandos egzaminams. Kaip skirtomis lėšomis pasinaudojo Širvintų rajono mokyklos?
-Lėšos skirtos pagal ŠMSM sudarytą pagalbos priemonių planą mokymosi praradimams dėl COVID-19 pandemijos kompensuoti. Visos lėšos buvo atiduotos mokykloms atlyginti mokytojams už papildomas darbo valandas. Širvintų rajono savivaldybei buvo skirta 6100 eurų konsultacijoms mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų, 1800 eurų konsultacijoms abiturientams, pasirinkusiems laikyti valstybinius brandos egzaminus, ir 22 800 eurų konsultacijoms mokymosi praradimams kompensuoti.
–Kiek Širvintų rajono mokyklose mokosi specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių mokinių? Kaip jiems sekasi? Ar pakanka su jais dirbančių pedagogų, logopedų ir kitų specialistų?
-Širvintų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 104 specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Mokyklose dirba mokytojo padėjėjai, specialieji pedagogai, logopedai, tačiau trūksta ir logopedų, ir specialiųjų pedagogų. Šių specialistų trūksta daugelyje šalies mokyklų, bet tai neguodžia mokyklų vadovų, kurie nuolat ieško trūkstamų darbuotojų.
-Dėkoju už pokalbį.
Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite sausio 14 d. laikraščio numeryje.
