Ko gero, pirmas ir vienintelis, kas Širvintose padainavo Vagnerį

Vaidą Vyšniauską kalbino Povilas Velikis

-Esate tarptautinį pripažinimą turintis tenoras. Koncertuojate visame pasaulyje, Jus kviečia žymiausi operos teatrai. Bet nepamirštate Lietuvos, mažų Lietuvos miestelių. Kas žavi juose, kas traukia sugrįžti? Juk Širvintose jau tikrai ne pirmą kartą.

-Tikrai taip. Bet aš dėkingas mano mokytojui – Virgilijui Noreikai bei kitiems muzikams, kurie dar studijų laiku, dar pačioje pradžioje karjeros, man įdiegė meilę lietuviškai vokalinei muzikai bei Lietuvos publikai. Nežinau kaip paaiškinti, bet mano širdyje nuo pat pirmųjų koncertų yra noras dainuoti Lietuvos publikai ir ypač lietuviškas dainas. Mane žavi publikos ilgesys gyvai atliekamų lietuviškų dainų, romansų, arijų. Beje Širvintose pirmą kartą esu koncertavęs su maestro V. Noreika dar būdamas studentu (~1995-96), po to su orkestru „Trimitas“ ir tenorais (E. Seilius, M. Vitulskis) o 2021 metais Širvintose dainavau 2 kartus: su Kostu Smoriginu bei kitame koncerte „Vakaro rapsodijos“ su Zbignevu Levickiu bei Povilu Jaraminu.

Atvažiuosite į Širvintas. Ir įsivaizduokite, po koncerto prieina jaunas žmogus norintis tapti geru dainininku, daug koncertuoti. Ką jam patartumėt? Kas Jus vedė pirmyn? Kas palaikydavo muziko dvasią sunkiais gyvenimo momentais?

-Vaje!.. Net nežinau nuo ko pradėti..))) Muzika, kaip ir Santuoka, prasideda meile, kuriama su meile, atliekama su meile, išklausoma su meile ir dėkojama su meile… 😉

O jei praktiškiau: jaunuoliui ar jaunuolei patarčiau klausytis gerų dainininkų, studijuoti vokalą kiek įmanoma geresnėje Studijoj, Konservatorijoje ar Muzikos Akademijoj; pas kiek įmanoma geresnį pedagogą. Čia tinka Kristaus pamokymas: „medį pažinsi iš vaisiaus“. Reik atsižvelgt kokius profesionalus paruošė viena ar kita muzikos instancija; kaip dainuoja vieno ar kito pedagogo mokiniai ir pan. Sunkiais periodais (kurių buvo ne vienas) padėdavo išsilaikyti tikėjimas. Tikėjimas savo talentu, savimi, o svarbiausia – pasitikėjimas Dievu: Jis juk nekūrė „bereikalingų“ žmonių.

-Nuo ko viskas prasidėjo, kodėl pasirinkote dainininko kelią?

-Prasidėjo matyt nuo to, kad mano tėvai buvo muzikalūs. Ne, jie nebuvo muzikai-profesionalai, bet grojo keliais instrumentais, dainavo… visos mūsų giminių šventės neapsieidavo be dainų ir muzikos. Po to nemažą vaidmenį atliko ir vidurinė mokykla, kurioje Muzika buvo sustiprinta disciplina (dėkingas muzikos mokytojui Juozui Lazauskui atradus mano talentą); na ir gan didelį impulsą davė roko grupė „Hiperbolė“, su kuria mano tėvukas bendradarbiavo 1981-86 metais bei choras „Ąžuoliukas“ su muzikos mokykla. Žodžiu, baigęs vidurinę supratau, kad noriu rinktis muziko kelią ir man labiausiai patinka dainuoti.

Buvot V. Noreikos mokinys. Kas jis buvo Vaidui Vyšniauskui? Ar jis buvo tik mokytojas, scenos partneris? Ar gaudavote ir tėviškų patarimų, palaikymo?

-Maestro Noreika nebuvo vien tik pedagogas. Jis mums visiems jo mokiniams buvo kaip tėvas. Gavome daug gerų patarimų: ir vokalinių, muzikinių; ir karjerai bei asmeniniam gyvenimui. Esu be galo dėkingas Dievui, kad turėjau tokią laimę: šešis metus studijuoti dainavimą pas Noreiką ir vėliau nekartą dalyvauti bendruose renginiuose, dainuoti duetu:

-Muziko profesija yra didelis išbandymas ne tik pačiam atlikėjui bet ir jo šeimai. Kaip reaguoja šeima į Jūsų veiklą? Ar daug palaikymo iš jos sulaukiate?

-Renkantis profesiją reiktų savo norus ir svajones „suderinti“ su pašaukimu, savo charizma. „Išskaičiavimai“ profesijoje, kaip ir kuriant šeimą, retai kada pasiteisina. Man pasisekė: niekada nesigailėjau pasirinkęs dainininko kelią. Nors turiu pripažinti, kad bent tris kartus norėjau „mesti“ dainavimą ir užsiimti kitokia veikla. Dėkingas savo šeimai, draugams, artimiesiems, kad palaikė sunkiu metu.

-Būnant muzikantu iškyla didelis pavojus persisotinti muzika. Juk Jūsų profesija verčia nuolat klausytis jos, atlikti. Ką veikiate važiuodamas mašina, ar sėdėdamas oro uoste? Ar kaip ir visi normalūs žmonės klausote muzikos laisvalaikiu? Kokia muzika labiausiai žavi?

-Geras klausimas… Prisipažinsiu: muzikos klausausi rečiau nei anksčiau, studijų metais. Bet vis vien kasdien tenka išgirsti ne vieną dainą, ariją ar muzikos fragmentą. Itin daug klausausi operų, kurių vaidmenis tuomet studijuoju. Pvz.: dabar „užsidęs“ ant Vagnerio „Tristano“.
Beje, aš esu ko gero pirmas ir vienintelis, kas Širvintose, paskutiniame koncerte padainavo Vagnerį: atlikau Zygmundo dainą!

-Koks bus koncertas Širvintose? Ko gali tikėtis klausytojai?

-Koncertas tikrai bus nuoširdus, tikras ir betarpiškas. Man patinka bendrauti su publika, turėti gerą kontaktą su ja…

Šį koncertą, mes su Povilu Jaraminu, dedikuojame Maestro Virgilijui Noreikai, nes būtent rugsėjo 22 d. yra jo gimtadienis. Koncerte skambės labiausiai Noreikos dainuotos dainos, romansai bei arijos: tai A. Raudonikio „Švelnumas“, A. Bražinsko „Vakaro malda“, A. Kačanausko „Vai, gražu“, l. l. d. „Pjovė lankoj“ ir kt.

Tad maloniai kviečiu visus mylinčius V. Noreiką, lietuvišką vokalinę muziką bei neapolietiškas dainas!

Sending
Skaitytojų įvertinimas
0 (0 įvert.)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

scroll to top