Elenos Penkauskienės kompozicija
Lietuvių liaudies išmintis byloja, jog roges reikia ruošti vasarą. Mes, Čiobiškio seniūnijos Juknonių kaimo gyventojai, drauge su seniūnaite Vanda Liutkiene nusprendėme paklausyti šios išminties ir surengti savo kaime … guminių batų šou. Žmonės šiai idėjai pritarė ne tik todėl, kad guminius batus turime išties visi, bet ir todėl, kad panaši veikla Juknonyse jau tampa tradicija. Tokios, nieko nekainuojančios veiklos savotiškai skatina ne tik gyventojų bendruomeniškumą, tarpusavio bendravimą, bet ir žmonių saviraišką.
Taigi beliko visiems pasirausti sandėliukuose, rasti juose guminius batus, ir sukūrus kompoziciją pastatyti ją savo sodybos gerai matomoje vietoje.
Ta šeštadienio popietė buvo vasariškai karšta. Nuo emocijų, išvydus gyventojų sukurtas kompozicijas iš guminukų, ji tapo dar karštesnė. Ir ko tik neprigalvojo juknoniškiai.
Elena Penkauskienė sugebėjo iš guminių batų padaryti… šunį ir tuo visus maloniai nustebinti. Elena turi lakią fantaziją, o ir darbo visada įdeda labai daug.
Kompozicija
Kompozicija
Vilmos Bagdonavičienės sukurtą kompoziciją drąsiai galima buvo pavadinti šeima. Išrikiuoti vyriški, moteriški ir pora vaikiškų guminukų bylojo, kad šeima buvo yra ir bus didžiausia vertybė.
Viltė ir Liepa Gumbrevičiūtės turbūt jau svajoja apie atostogas, nes būtent tai ir atsispindėjo jų sukurtoje guminių batų kompozicijoje. Kaip supratome, atostogos bus išties šaunios ir įsimintinos. To ir linkime šioms nuostabioms mergaitėms.
Reginos ir Leono Kupčiūnų sodyboje pamatėme tokią gausybę guminių batų, kad net visi aiktelėjome. Šeimininkai pasidarbavo paprastai, bet ne prastai.
Gražinos Lisauskaitės ir jos dukros Vilijos išsaugoti raudoni inkariukai, grąžino mus į praeitį. Nustebino itin gausi guminių batų kolekcija.
Gražinos Lisauskaitės „inkariukai“.
Vladislavos Kazlauskienės kieme mus pasitiko gausi šeimyna – tėtis, mama, vaikai ir močiūtė. Suprantama, šie personažai buvo padaryti iš įvairių aulinukų. Tai minėtos V. Kazlauskienės dukros – Valentina Augūnienė drauge su Rima Miciene pasistengė visus mus pradžiuginti savo išmone bei fantazija.
Tėtis, mama, vaikai ir močiūtė...
Nerūpestingos vaikystės prisiminimai užplūdo vos tik atvėrėme Daivos ir Vlado Ruzgių sodybos vartelius. Rodos, pats ką tik grįžai iš miško ir tik šast šast guminukus į šalis… Ech, vis tik smagu, kai žmonės nestokoja humoro.
Tik pro vartelius, ir šast guminius į šoną...
Aušrinė Raudoniūtė ir jos komanda savo guminių batų kompoziciją pavadino „Tarp miesto ir kaimo“. Ji – miestietė, na, o jis kaimo vaikas. Turbūt ne veltui liaudyje yra sakoma, kad priešingybės traukia. Rodos, kaip įmanoma sukurti iš guminių batų visa tai? O Aušrinė sugebėjo. Ilgai grožėjomės vaizdu, bendravome, vaišinomės. Neliko nepastebėtas dar vienas kompozicijos akcentas – bitininkas. Aušrinės gyvenimo būdas atsispindėjo būtent šitame personaže.
Nuvykę pas Danutę ir Steponą Pranckevičius, iškart supratome, jog čia pasidarbavo jų žentas Rimas. Tema buvo aiški – žvejyba. Šalia žvejo guminių batų, meškerės bei kitų žvejybos atributų išvydome ir žuvį. Mmmm, net seilė visiems nutįso. Išties nuostabu, kai vyrai tokie išradingi.
Rimo guminukai „žvejoja“...
Pedantiškumu dvelkė Birutės Gudelienės ir jos vyro Kęstučio guminių batų kompozicija. Panaudoti įvairūs senoviniai rakandai puikiai derėjo tarpusavyje su guminiais batais. Ši kompozicija iš kitų išsiskyrė liaudiškais motyvais.
Nuvykę pas Aušrą Vadeikienę iš tolo išvydome gėlių jūroje skendinčius gėlėtus aulinukus. Padvelkė vasara. Gražu, paprasta, originalu.
Veronikos Tamoševičienės guminių batų kolekcija pievoje sudomino ne tik mus, bet ir netoliese besiganančią … raguotą avį. Turbūt taip ir nesupratusi kas vyksta, avis tapo šio šou dalyve.
Vakarėjo. Guminių batų šou baigėsi. Likome nustebinti, kad žmonės tokie išradingi, turintys humoro jausmą ir retsykiais neatsisako tiesiog… pažaisti.
Vita Tamoševičiūtė
Isradingi kaimo zmones.