Kuo toliau, tuo atsiranda vis įvairesnių galimybių plėsti savo kompetencijas. Širvintų rajono jaunimo organizacijoms tobulėjant darbo su užsienio partneriais sferoje didėja ir tarptautinių iniciatyvų bei savanorysčių kiekis. Vienas iš žmonių, pasiryžusių tokiam iššūkiui – Lukas Arbočius, Musninkų Alfonso Petrulio gimnazijos abiturientas, nusprendęs pradėti savąjį savarankiško gyvenimo kelią nuo savanorystės užsienio partnerių šalyje.
-Visų pirma, Lukai, kodėl nusprendei vos pabaigęs mokyklą savanoriauti užsienyje?
-Savanoriauti užsienyje nusprendžiau po to, kai pirmą kartą dalyvavau jaunimo mainų programoje Azorų salose, Portugalijoje. Ten iš pažįstamų sužinojau, kad yra toks dalykas kaip Europos solidarumo korpusas, kuris leidžia žmonėms išbandyti savo įgūdžius kitoje kultūroje bei daryti gerus darbus ir nelaukti atpildo ar atlygio. Mane ši idėja labai sužavėjo, kadangi mėgstu keliauti, pažinti skirtingas kultūras ir padėti žmonėms. Iki to laiko nežinojau ką noriu veikti pabaigęs mokyklą, todėl tik sužinojęs apie Europos solidarumo korpuso siūlomas galimybes supratau, kad po mokyklos noriu savanoriauti vienoje iš siūlomų programų.
-Kiek laiko planuoji savanoriauti?
-Dabartinės sutarties galiojimo trukmė – du mėnesiai, bet yra galimybė likti dar dešimčiai mėnesių nuo tada, kai pasibaigs ši sutartis (tarptautinė savanorystė gali trukti iki metų). Dar nesu tikras dėl to, kiek norėsiu čia likti.
-Kokias šio sprendimo alternatyvas apmąstei?
-Alternatyvų buvo labai daug: nuo savanorystės su negalia turinčiais žmonėmis iki darbo su socialinėmis medijomis ar užsiėmimu daržininkyste. Tad manau, kad kiekvienas gali rasti tai, kas juos domina. Visgi nusprendžiau vykti ten, kur pasiūlė Portugalijoje sutikti jaunimo darbuotojai.
–Kokia veikla užsiimi šios savanorystės metu?
-Organizacija, kurioje savanoriauju, užsiima renginių organizavimu studentams bei vaikams, taigi mes padedame kurti žaidimus ir kitas veiklas tiek vaikams, tiek studentams. Be to, padedame vietiniams ūkininkams rinkdami žoleles, būname su vaikais vaikų darželyje, tad veiklos tikrai netrūksta ir ji labai įvairi. Vis dėlto laiką leidžiam tikrai prasmingai ir smagiai.
-Kokie ateities planai per ir po savanorystės?
-Per savanorystę tikiuosi kuo produktyviau išnaudoti turimą laiką, patirti kuo daugiau naujovių bei, žinoma, sutikti įdomių žmonių bei palaikyti su jais kontaktus ir pabaigus savanorystės kelią. O apie ateitį po šios savanorystės daug negalvoju, mėgaujuosi patirtimi. Variantai keli: arba pratęsti savanorystę ir ilgiau likti užsienyje, arba grįžti į savo mylimą Lietuvą ir savanoriškai atlikti karinę tarnybą.
-Kokios jūsų gyvenimo sąlygos? Kur gyvenate?
-Visi kartu gyvenam didžiuliame trijų aukštų name, kiekviename kambaryje po tris savanorius. Erdvės tikrai netrūksta. Kambariai erdvūs bei gražūs. Kiekviename aukšte turime po vonios kambarį, tad netenka laukti didelėse eilėse norint atlikti rytinę higieną. Taip pat turime erdvią virtuvę, kurios puikiai užtenka visiems.
–Visgi įdomu, kuo gyvenimas ten skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje?
-Na, pirmiausia, maisto kainos ir pramogos čia daug pigesnės nei Lietuvoje, kai kurios prekės netgi dvigubai. Be to, miestelyje, kuriame aš gyvenu yra net keturios bažnyčios: katalikų, dominikonų, ortodoksų bei reformatų. Tad tokia plati religinė įvairovė buvo tikrai neįprasta. Taip pat smarkiai skiriasi ir kraštovaizdis bei gamta – miestelį supa kalnai, o įprastos oro sąlygos svyruoja nuo plius trisdešimt penkių laipsnių pagal Celsijų dieną iki penkiolikos laipsnių pagal Celsijų naktį.
Miglė Lipinskaitė
| Informacija susidomėjusiems: Širvintų atvira jaunimo erdvė ieško 18-30 metų jaunuolių, norinčių pradėti tarptautinę savanorystę Turkijoje, Ankaroje. Dėl platesnės informacijos galite kreiptis į Širvintų atviros jaunimo erdvės darbuotoją Živilę Jankauskaitę-Turkmen (Facebook paskyra: Zivile Izabele). |
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 2 d. laikraščio numeryje.
