Geriau sužiedėjusi duona savo namuose negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
(Lietuvių liaudies patarlė)
Kiekvienas mokinys pats iš tešlos pasigamino duonos kepaliuką, jį pažymėjo savo ženklu.
Rudeniškai šiltą ir saulėtą spalio 8-ąją mes, Gelvonų vidurinės mokyklos pradinukai ir mokytojos, patraukėme Ukmergės rajono link. Vykome pas Mikėnų kaime gyvenančius ir gardžią duoną kepančius Nerijų ir Mindaugą Kriaučiūnus. Kelionė tikrai neprailgo, nes spalio pradžia – pats gamtos gražumas: jau derlius nuimtas, laukuose spėjo sužaliuoti žiemkenčiai ir kasdien skardena tolstantys išskrendančių paukščių balsai.
Mus pasitiko pats sodybos šeimininkas, kuris pirmiausiai aprodė sodyboje esančius pastatus, paaiškino kiekvieno paskirtį. Galiausiai visi sugužėjome į patalpą, kurioje buvo kepama duona. Šeimininko sūnus Nerijus mus pasitikęs paaiškino, kas vyks šioje patalpoje. Parodęs iš vakaro jau užminkyto duonos raugo kubilą duonos kepėjas mums pasiūlė perskaityti Justino Marcinkevičiaus žodžius, išskaptuotus medinėje lentoje, – jie bylojo apie duonos svarbą žmogaus gyvenime ir pagarbą jai.
Duonos kepėjai, dar šiltą duonelę nuplovę šiltu vandeniu ir atidavę kiekvienam jos savininkui, pamokė, kaip atskirti, ar duona tikrai yra iškepusi.
Krosnis iškūrenta, tešla paruošta – duonos kepėjas ėmėsi darbo. Jam talkino jaunas mokinys, kuris čia atvyksta kiekvieną dieną, nes nori išmokti duonos kepimo amato. Mokiniai sužinojo daug įdomių dalykų apie duonutės kepimą, patys smalsavo, uždavė klausimų. Kiekvienas mokinys pats iš tešlos pasigamino duonos kepaliuką, jį pažymėjo savo ženklu. Kepaliukai senovine liže buvo pašauti į krosnį.
Kol kepė mūsų duonelė, šeimininkai pakvietė pasivaišinti arbata, labai skaniu sūriu bei kepta duona. Vėliau vaikai galėjo apžiūrėti sodybą, pasisupti sūpynėmis. Po pramogų visi buvom pakviesti į kepyklą, kur iš krosnies jau buvo traukiama iškepusi duona. Duonos kepėjai, dar šiltą duonelę nuplovę šiltu vandeniu ir atidavę kiekvienam jos savininkui, pamokė, kaip atskirti, ar duona tikrai yra iškepusi.
Visi džiaugėmės, kad šviežia duonyte galėsime pavaišinti ir savo šeimos narius. Padėkoję sodybos šeimininkams, pilni įspūdžių patraukėme namų link. Mes, pradinių klasių mokytojos, manome, kad ši etnokultūrinė netradicinio ugdymo diena Mikėnuose mokiniams buvo tikrai įdomi ir naudinga.
Violeta Grudzinskaitė ir Audronė Dabravolskienė
Gelvonų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytojos
Mus pasitiko pats sodybos šeimininkas, kuris pirmiausiai aprodė sodyboje esančius pastatus, paaiškino kiekvieno paskirtį.
labai skani tikra duona………