500 kilometrų atstumą įveikti pasiryžusiam širvintiškiui nebaisios jokios kliūtys

Nakvynės namų „Saulėtosios naktys“ šeimininkas keliautoją Lauryną vaišina ekologiškais blynais.

Prieš daugiau nei dvejetą metų „Širvintų krašte“ buvo rašoma apie keliautoją, šaulį, šiaip įvairių atrakcijų mėgėją širvintiškį Lauryną Lebenko. Tuomet jaunas vaikinas antrąkart vyko į Černobylį, kirto pavojingą zoną ir joje saugiai išbuvo penkias dienas. Tuo metu pakalbintas pašnekovas buvo įsitikinęs, kad apsilankyti vaiduokliu tapusioje zonoje greta Pripetės miesto, kur 1986 m. įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija, verta pabandyti nors kartą gyvenime.

Šį pavasarį Laurynas vėl nustebino. Jis pasirinko „Camino Lituano“ žygį ir pėsčiomis keliauja per Lietuvą nuo Žagarės iki Seinų, žada įveikti 500 kilometrų atstumą ir pamatyti gražiausias Lietuvos vietas. Širvintiškis Laurynas Lebenko sutiko pasidalyti kelionės įspūdžiais.Kokių turėjai tikslų rinkdamasis „Camino Lituano“ žygį?

-Kuo patrauklus šis žygis? Kas sudaro žygeivių būrį? Ar tik jaunimas pėstute keliauja, ar yra ir senjorų?

-Jau seniai norėjau eiti tikruoju „Santiago de Compostela“ keliu, kuris veda nuo Prancūzijos iki Ispanijoje esančios Šv. Jokūbo bažnyčios, tačiau dėl asmeninių priežasčių, o dabar jau antri metai dėl tebesitęsiančio karantino nepavyksta šio kelio nueiti, todėl teko pasirinkti alternatyvą – lietuviškąjį piligrimų kelią „Camino Lituano“. Einu vienas, sakoma, kad taip yra geriausia. Šį iššūkį renkasi įvairaus amžiaus žmonės, bet teko pastebėti, kad daugiausia keliauja jaunesnio amžiaus keliautojai, kurių amžius apie 30-40 metų.

-Kiek dienų užtruks žygis? Žinau, kad gegužės 3 dieną pradėjai kelionę Žagarėje ir keliausi per Lietuvą iki Seinų. Kokias žymias vietas teks aplankyti?

-Šiuo metu esu įveikęs šiek tiek per šimtą kilometrų (kalbėjomės gegužės 4 dieną!). Planuose yra palaikyti tokį pat tempą ir per dieną įveikti po mažiausiai 65 kilometrus, todėl žygis gali užtrukti iki dešimties dienų, tačiau šis kelias yra nenuspėjamas, todėl galiu užtrukti ir ilgiau. Vienos iš įdomesnių lankytinų vietų – Žagarės dvaras, teko matyti du didelius akmeninius malūnus, Pakruojo sinagogą bei daug kitų gražių ir natūralių gamtos vaizdų. Kiekviename kaimelyje ar miestelyje, kurį praeinu, yra kažkas savito ir skirtingo nuo kitų gyvenviečių, todėl tai mane asmeniškai žavi labiausiai.

Įdomi ekspozicija puošia Rozalimo miestelį.

-Kur žygeiviai nakvoja naktį? Juk pirmosios gegužės ir dienos, ir naktys gana vėsios, pirmadienį erzino šlapdriba. Kaip pavyksta susidoroti su tokiais sunkumais ir gamtos išdaigomis?

-Žygeiviai nakvoja šiame kelyje esančiuose nakvynės namuose, kurie visi yra kažkuo ypatingi. Pernakvoti galima dvaruose, viešųjų įstaigų patalpose ar žmonių namuose, kurie priima keliaujančius už tam tikrą mokestį. Nakvynės namų kontaktai yra paskelbti internete ir prieš atvykstant reikia susisiekti ir pranešti, jog reikia vietos pernakvoti. Oras man ganėtinai palankus, užtenka vos kelių laipsnių šilumos, kadangi einant būna ganėtinai šilta, tačiau, kaip bebūtų keista, vienas didžiausių nemalonumų kelyje yra stiprus vėjas, kuris pučia tiesiai į veidą. Tas man yra nepatogiausia einant ilgus atstumus. Žinoma, džiaugiuosi savo apranga ir įranga, kuri yra kokybiška ir leidžia judėti esant įvairioms oro sąlygoms.

-Sakoma, kad keliautojai, eidami „Camino Lituano“, tarsi pereina per Lietuvos istoriją. Prašau patvirtinti arba paneigti šį teiginį?

-Taip, sutinku. Eidamas šį kelią, pamatai aibę kultūros paveldo. Šiaulių regionui būdingi moliniai pastatai, statyti daugiau nei prieš pusšimtį metų, teko matyti daug memorialinių paminklų, piliakalnių, įvairios architektūros bažnyčių bei pastatų, o Naisiuose, sakyčiau, patiko labiausiai, kadangi miestelio centras primena muziejų po atviru dangumi, tad tikrai siūlyčiau čia apsilankyti tiems, kam dar neteko.

-Laikraštis „Širvintų kraštas“ skaitytojus pasieks penktadienį. Kiek kilometrų jau būsi pėstute nukeliavęs? Ar nekyla minčių susistabdyti pakeleivę mašiną ir nutraukti žygį?

-Tikiuosi, kad penktadienį jau bus likę mažiau nei 200 km iki galutinio taško, o savaitgalį jau žingsniuosiu paskutinius kilometrus. Kai pravažiuoja automobilis ar autobusas, kyla visokių minčių, tačiau, kai eini ne pirmą kartą, supranti, kad pasidavus geriau nebus, o nuėjus visą kelią bus begalė džiaugsmo.

-Ačiū už pokalbį. Linkiu šiltų gegužės dienų bei smagių įspūdžių.

Romas Zibalas
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Lauryno Lebenko nuotraukos

Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gegužės 7 d. laikraščio numeryje.

Sending
Skaitytojų įvertinimas
5 (9 įvert.)

2 Atsakymai į “500 kilometrų atstumą įveikti pasiryžusiam širvintiškiui nebaisios jokios kliūtys”

  1. gražu parašė:

    Sėkmės, Laurynai.

  2. Gabija parašė:

    Šaunuolis Laurynai!!!! Linkėjimai!

Comments are closed.

scroll to top