Kelių eismo taisyklės reglamentuoja, kad nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose mažėja: lengvaisiais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, motociklais ir triračiais juose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val.
Apie leidžiamą važiavimo greitį žino visi vairuotojai, bent jau tie, kurie yra įgiję vairuotojo pažymėjimą, nes didelė tikimybė, jog laikant vairavimo egzaminą tenka atsakyti į tokius klausimus. Kitas dalykas, ar laikomasi tų reikalavimų. O priežasčių nesilaikyti yra įvairių: nuo susiklosčiusių aplinkybių iki tyčinių veiksmų.
Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas vieno vairuotojo skundas, kuriuo jis bandė pasiekti, jog būtų sušvelninta jam skirta nuobauda.
Policijos departamento Kelių policijos valdyba patraukė atsakomybėn G. G. už tai, kad jis šių metų sausio 26 dienos rytą mūsų rajone, Darkuškių kaimo ribose, automobiliu „Mercedes–Benz“ važiavo 166 km/h greičiu ir nustatytą leistiną 110 km/h greitį viršijo 56 km/h. Už tai policijos institucija balandžio 24 d. jam skyrė 510 Eur baudą ir 4 mėnesiams atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Po skundo, bauda buvo sumažinta iki 500 Eur, o teisės vairuoti atėmimas – iki 3 mėnesių.
Šį Policijos nutarimą G. G. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šis birželio 25 d. nutartimi policijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismo manymu, paskirtas šiek tiek mažesnis už vidurkį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 3 mėnesiams, yra pakankamas, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Apygardos teismo G. G. prašė šį terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio ir manė, kad specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra per griežta sankcija: „specialiąją teisę atėmus 3 mėnesiams, bus pažeistas proporcingumo principas ir įvykdytas tik formalus teisingumas“.
Teismo nutartį G. G. laikė formalia ir tikino, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad greičio viršijimas sekmadienį ryte tuščiame užmiesčio kelyje negali būti laikomas tokio paties sunkumo administraciniu nusižengimu kaip greičio viršijimas tirštai apgyvendintoje teritorijoje. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), viena iš vairuotojo pareigų yra ne tik laikytis KET reikalavimų, bet ir netrukdyti savo vairavimu kitiems eismo dalyviams. Kaip pavyzdį jis pateikia priešingą veiksmą: esą važiavimas mažesniu greičiu greito eismo kelyje kaip tik ne mažina, o didina pavojų kitiems eismo dalyviams, kadangi lėtai važiuojantis automobilis trukdo „bendram srautui“, kuriame dalyvaujantys vairuotojai turi kreipti papildomą dėmesį į lėčiau važiuojantį automobilį, atlikti papildomus pristabdymo manevrus ar keisti važiavimo kryptį ir panašiai.
Nubaustas vairuotojas aiškino, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nuvertino apelianto argumentą, jog autostradoje 110 km/h ribojimas taikomas tik dalį laiko, o kitu metu leistinas maksimalus greitis yra 130 km/h, kitaip tariant, kitu metų laiku greitis būtų viršytas ne 56 km/h, o 36 km/h, ir toks pažeidimas būtų kvalifikuojamas jau pagal kitą Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio dalį „kaip ženkliai lengvesnis pažeidimas, už kurį specialiosios teisės atėmimas yra ne privalomas, o tik galimas kaip papildomai taikomas prie baudos“. „Teisės teoretiko“ G. G. nuomone, šis argumentas yra reikšmingas ne siekiant paneigti ANK 416 straipsnio 6 dalies taikymą, o siekiant tinkamo faktinių aplinkybių, įskaitant keliamo pavojaus laipsnio, įvertinimo.
Asmuo teigė pirmą kartą baudžiamas už tokį greičio viršijimą, tačiau teismas buvo informuotas, kad pažeidęs KET reikalavimus G. G. ir toliau nenustojo daryti nusižengimus: kovo 21 d. dieną jis nustatytą 110 km/h greitį viršijo 29 km/h.
Vilniaus apygardos teismas netenkino G. G. skundo ir paliko galioti policijos skirtą nuobaudą.
Teismas pastebėjo, kad G. G. sistemingai daro administracinius nusižengimus ypatingai pažeisdamas KET. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir daug kartų už analogiško nusižengimo padarymą, t. y. nustatyto leistino greičio viršijimą. Per 5 metų laikotarpį administracine tvarka už administracinių nusižengimų, susijusių KET pažeidimais, apeliantas baustas 32 kartus, už nustatyto greičio viršijimą – daugiau nei 10 kartų.
Tai publikacijos anonsas. Visą šį ir kitus straipsnius skaitykite laikraštyje.
