Dar 1997 metais ir 2005 metais savo nutarimuose Konstitucinis teismas išaiškino, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. „Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenes poveikio priemonėmis ir pan.)“, – tada aiškino Konstitucinis teismas.
Šį išaiškinimą prisiminė Antanas (vardas pakeistas, – Red. past.), Vilniaus apygardos teismui apskundęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 metų kovo 26 dienos nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tikrovės apie kitą žmogų neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.
Teismas Antanui tada paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos. Nukentėjusiajai Antanas turėjo atlyginti 900 Eur neturtinės žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, o pirmosios instancijos teisme patvirtinta, kad Antanas 2023 metų liepos 10–osios naktį prisijungė prie vienos pažinčių suaugusiems svetainės, joje užsiregistruodamas savo sutuoktinės vardu. Sukūręs aktyvią anketą, joje patalpino sutuoktinės nuotraukas ir nurodė: „moteris ieško vyro, poros, internetinis seksas, seksas telefonu, erotiniai vakarėliai“ bei pateikė žmonos mobiliojo ryšio telefono numerį ir nuorodą į jos asmeninę anketą socialiniame tinkle „Facebook“.
Taip Antanas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie žmoną tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino.
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį, o bylą nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat sumažinti neturtinei žalai atlyginti priteistą sumą iki 400 Eur, išdėstant mokėjimus po 50 Eur per mėnesį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, sutiko su apeliacinio skundo argumentais. Pasirodo, Antanas be reikalo varginosi cituodamas Konstitucinio teismo išaiškinimus – apeliacinė instancija vadovavosi visai kitais motyvais. Jos įsitikinimu, „Antano veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos“.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, tam, kad grėstų atsakomybė pagal 154 str. („šmeižimas“) 1 d. įvardytus veiksmus, informacija turi būti paskleista ne bet kaip, o per visuomenės informavimo priemonę. Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nurodomi minėtame straipsnyje vartojamų sąvokų išaiškinimai, 83 punktą, visuomenės informavimo priemonė – tai laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal minėto straipsnio 82 punktą, visuomenės informavimas – tai viešosios informacijos teikimas visuomenei; pagal minėto straipsnio 77 punktą, viešoji informacija – tai informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.
Nagrinėjamu atveju Antanas nuteistas už tai, kad prisijungęs prie pažinčių suaugusiems svetainės joje užsiregistravo savo sutuoktinės vardu, sukurdamas aktyvią anketą, kurioje patalpino žmonos nuotraukas, anketoje įrašydamas tekstą bei pateikė žmonos mobiliojo ryšio telefono numerį ir nuorodą į jos asmeninę anketą socialiniame tinkle „Facebook“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, įvardyta pažinčių suaugusiems svetainė neatitinka Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 83 punkte įtvirtintos visuomenės informavimo priemonės sąvokos, kadangi joje nėra skleidžiama vieša informacija ir ji nėra skirta viešai skelbti. Svetainės tikslas – susirasti pažinčių, o profiliuose („skelbimuose“) apie asmenis nurodoma privati informacija. Pažinčių svetainėje prisiregistravusių asmenų privačią informaciją gali matyti tik prisijungę nariai, taigi informacija yra skelbiama siauram ir konkrečiam asmenų ratui, o ne visuomenei. Juolab, kad tokios informacijos skelbimo (profilio susikūrimo tikslas) niekaip negali būti vertinamas kaip tikslas informuoti visuomenę apie viešą informaciją – priešingai, kaip minėta, skelbiama privati informacija, siauram, tik prisijungusių asmenų ratui, siekiant susipažinti.
Be to, Antano veiksmuose nėra visų būtinųjų BK 154 straipsnio („šmeižimas“) 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendis buvo panaikintas ir Antanas išteisintas dėl šmeižimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apygardos teismas pastebėjo, kad nukentėjusioji dėl pažeistų teisių gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Asmens išteisinimas baudžiamojoje byloje nereiškia, kad jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė.
Tai publikacijos anonsas. Visą straipsnį skaitykite gruodžio 13 d. laikraščio numeryje.
